Europoje – sudėtingiausias laisvei metas nuo 1990-ųjų. Kremliaus invazija į Ukrainą, diktatūrų stiprėjimas ir globalus demokratijos nuosmukis europiečiams meta ilgalaikį strateginį iššūkį. Organizacija „Freedom House“ skelbia, kad demokratijos būklė pasaulyje prastėja jau 18 metų iš eilės. Pernai – suprastėjo net 52 valstybėse, kai kurios Europos Sąjungos valstybės taip pat priklauso pilkajai zonai tarp demokratijos ir diktatūros. Atsidūrėme kryžkelėje – nuo mūsų pasirinkimų priklausys, ar Europa atgaus lyderystę ir apgins laisvę, ar mūsų balsas toliau silps įsigalint ambicijų stokojantiems administratoriams ir orbaniškiems putino pataikūnams.
Konfrontacija tarp Ukrainos, Europos Sąjungos ir rusijos truks ilgai, tačiau tai nėra nauja istorinė perspektyva. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, viena ar Unijoje su Lenkija, daugiau nei pusę tūkstantmečio kovojo su Maskva ir nemažą dalį tų kovų laimėjo. Lietuvos ir Lenkijos Abiejų Tautų Respublika buvo pirmtakė tos laisvų tautų apsijungimo tradicijos, kuri šiandien plėtojasi Europos Sąjungoje.
Europai reikia apginti ne tik savo vertybes, bet ir perkrauti ekonominį modelį – plačiai žinomas posakis, kad amerikiečiai kuria inovacijas, kinai – imitacijas, o europiečiai reguliuoja. Būtina išlaisvinti europietiškų inovacijų potencialą, daugiau investicijų kreipti į vietinę gynybos pramonę, diegti energetinę nepriklausomybę ir darbo vietų augimą užtikrinsiančias žaliąsias technologijas, spausti europines institucijas veikti greičiau ir atsakingiau.
