Pasirašyk už Dainių Žalimą!

Ieva Pakarklytė. Grąžinkime Odontologų rūmams išmuštus dantis

Odontologų profesinė savivalda šiais metais švenčia savo dvidešimtmetį. 2003 metų gruodžio 18 dieną buvo priimtas Odontologų rūmų įstatymas, kuris sudarė sąlygas susikurti šiai profesinei savivaldai ir 2004 metų vasarą Odontologų rūmai pradėjo savo veiklą.

Odontologų rūmams buvo suteikta teisė išduoti odontologijos praktikos licencijas, kontroliuoti tinkamą Rūmų narių pareigų vykdymą, akredituoti odontologinės priežiūros įstaigas ir organizuoti narių kvalifikacijos kėlimą. Odontologai rūpinosi savo profesinės veiklos kontrole beveik 15 metų, bet tada į valdžia atėjo valstiečių Vyriausybė.

2018 metais tuometis Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paskelbė, kad imasi šios srities reformos ir odontologijos licencijavimą iš Odontologų rūmų siūlys perduoti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Deklaruotos reformos priežastys – ministerijos noras suvienodinti licencijavimo tvarką su kitomis sveikatos paslaugomis, abejonės dėl profesinės savivaldos efektyvumo ir Odontologų rūmų už licencijavimo paslaugą surinktų pinigų naudojimas organizacijos išlaikymui. Ministrui pavyko įtikinti tuometį Seimą ir nuo 2020 metų gegužės odontologai neteko savo profesinės savivaldos.

Šis sprendimas, švelniai tariant, buvo įvertintas nevienareikšmiškai, tad šios Vyriausybės programoje įsipareigota stiprinti medikų savivaldą ir perleisti jai licencijavimo, atestavimo, kontrolės ir kvalifikacijos tobulinimo funkcijas. Tai reiškia, kad įsipareigota grąžinti profesinę savivaldą odontologams bei sudaryti sąlygas ją turėti ir kitiems medicinos profesionalams.

Atrodė, kad įsipareigojimas yra aiškus ir nedviprasmiškas, todėl jau per pirmuosius kelis šios kadencijos Seimo mėnesius buvo registruotas įstatymo projektas, atstatantis Odontologų rūmų savarankiškas funkcijas. Tai buvo 2021 metų sausį. Tada projektas, gavus pastabų, buvo patobulintas iniciatorių, registruotas iš naujo ir pateikimą Seime šis projektas įveikė 2021 metų lapkritį. Užtruko, tačiau tai pavojaus varpai tuomet dar neskambėjo.

Šiam projektui buvo paprašyta Vyriausybės išvada, kuri buvo gauta po 8 mėnesių – 2022 metų rugpjūtį. Seimo statutas numatė, kad Vyriausybės išvada Seimui turi būti pateikta per mėnesį, tad toks vėlavimas tikrai kėlė nerimą. Tačiau išvada buvo teigiama ir atrodė, kad laiko priimti sprendimą yra dar užtektinai.

Dar 16 mėnesių prireikė, kad šis projektas būtų apsvarstytas Antano Matulo vadovaujamame Sveikatos reikalų komitete. Projektas kone pusantrų metų pragulėjo Matulo stalčiuose.

Odontologų rūmų projektui laiko neatsirado, užtat komitetas skyrė laiko Verygos teiktam absurdiškam projektui, siūlančiam elektroninių cigarečių pardavimą tik su gydytojo receptu. Galiausiai, šių metų lapkričio gale Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė Odontologų rūmų projektą ir jam buvo pritarta. Toks gumos tempimas įjungė raudonas lemputes, nes įstatymui priimti liko ne tiek daug laiko šioje kadencijoje.

Šį antradienį projektas turėjo sugrįžti į Seimo posėdžių salę, bet demokratų frakcijai treji metai buvo per trumpas laikotarpis, kad susipažintų su projektu, tad jie paprašė pertraukos ir balsavimas buvo atidėtas. Štai kokia ilga ir sudėtinga vieno įstatymo projekto epopėja.

O juk profesinė savivalda Lietuvai nėra nei kažkas naujo, nei kažkas gąsdinančio. Odontologų rūmai licencijavimo ir priežiūros funkciją vykdė 16 metų, Architektų rūmai veikia jau 17 metų, advokatų savivalda – beveik 20 metų. Vis garsiau kalbame ir apie kitų sričių profesinę savivaldą – dabar Seime svarstoma turto vertintojų profesinės savivaldos iniciatyva. Tai – gera ir ne vienoje valstybėje pasiteisinusi kryptis. Juk kas geriau gali suprasti srities reikalavimus, iššūkius bei užtikrinti vienodus veiklos standartus negu patys tos srities profesionalai?

Turime pasitikėti žmonėmis ir jų sugebėjimu sąžiningai prižiūrėti savo kolegų veiklą. Kaip prie kiekvieno žmogaus žandaro nepastatysi, taip ir kiekvienai profesijai nesukursi efektyviai veikiančios valstybinės licencijavimo ir kontrolės institucijos. Negali viešasis sektorius nusamdyti tiek kiekvienos profesijos ekspertų, galinčių kompetentingai įvertinti srities profesionalų veiklą.

Taip pat svarbu girdėti ir pačios odontologų bendruomenės lūkesčius apie jų veiklos reguliavimą. Pradėjus kalbėti apie odontologų savivaldos sugrąžinimą, buvo įvykdyta šios bendruomenės apklausa. Rezultatas buvo į vienus vartus – iš 1704 apklaustų odontologų ir burnos priežiūros specialistų net 1652 respondentas nurodė, kad pritartų licencijavimo funkcijos grąžinimui Odontologų rūmams. Dauguma apklaustųjų taip pat nurodė, kad konsultavimo veiklos klausimais funkcija taip pat suprastėjo, kai profesinės savivaldos nebeliko.

Simboliška, kad gruodį prieš dvidešimt metų Seimas pirmąkart suteikė profesinę savivaldą odontologams, o šių metų gruodį Odontologų rūmų klausimas vėl sunkiai, bet sugrįžta į Seimo salę. Turime galimybę pakartoti istoriją ir grąžinti odontologams tai, kas iš jų buvo atimta prieš ketverius metus.