Pasirašyk už Dainių Žalimą!

K. Adomaitis siekia tinkamai rūšiuojančių savivaldybių gyventojams mažinti atliekų tvarkymo mokestį

Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis įregistravo mokesčio už aplinkos teršimą ir atliekų tvarkymo įstatymų pataisas, kuriomis siekia skatinti maisto atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, o ne laidojimą sąvartynuose.

Nuo 2024 m. sausio Lietuvoje maisto ir virtuvės atliekos turės būti surenkamos atskirai urbanizuotose vietovėse, kuriose gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų. Siekiant sudaryti paskatas savivaldybėms kokybiškai rūšiuoti maisto atliekas, siūloma numatyti konkrečias maisto atliekų atskiro surinkimo ir perdirbimo užduotis.

Šiuo metu jokių įpareigojimų, kokią dalį jų reikia surinkti ar perdirbti, nėra. Pagal šių užduočių įgyvendinimą, į atitinkamų savivaldybių biudžetus būtų grąžinama didžioji dalis sąvartyno mokesčio (grąžinamos sumos galėtų siekti ir kelis milijonus eurų), o tai leistų kompensuoti dalį rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų.

Anot K. Adomaičio, įvertinus, kad Lietuvoje 2021 m. susidarė daugiau nei 727 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, egzistuoja didžiulis potencialas iš jų atskirti maisto atliekas. Užtikrinus maisto atliekų atskirą surinkimą ir perdirbimą, ši žaliava galėtų pasitarnauti, pavyzdžiui, biometano gamybai, kuris būtinas pereinant prie alternatyvaus kuro. Taip pat, vietoje šalinimo ar panaudojimo sąvartynuose, atskirai surinktos biologiškai skaidžios atliekos galėtų virsti kompostu ir trąša dirvožemiui.

Įstatymų pataisas paskatino ir dar viena priežastis. Šalies valstybės kontrolė 2023 m. atlikusi valstybinio audito ataskaitą „Komunalinių atliekų tvarkymas“ nustatė, kad šalinimas sąvartynuose nuo 2014 m. iki 2021 m. sumažėjo daugiau nei 3,5 karto. Šie pasiekimai atrodo gerai ir kitų Europos Sąjungos šalių narių tarpe. Tačiau šie statistiniai duomenys, pasak K. Adomaičio, dėl jų apskaičiavimo metodikos galimai neatspindi tikrosios situacijos – Lietuvoje sąvartynuose šalinamo atliekų kiekio.

„Praėjusią savaitę žiniasklaidoje nuskambėjęs tyrimas, dėl galimos korupcinės schemos, kai priėmus kyšį į Vilniaus regiono sąvartyną pristatytos atliekos būdavo priimamos galimai jų visiškai nesveriant ir neapskaitant, iliustruoja atliekų tvarkymo sektoriaus pažeidžiamumą ir nuolatinio įstatymų leidėjų dėmesio poreikį.

Išgirdus apie tokios istorijas kaip Vilniaus regiono sąvartyne bei pasigilinus į tai, kas yra techninis kompostas, kuris neįtraukiamas į statistiką ir jokių aplinkosauginių mokesčių nekainuoja, nori nenori pradedi rimtai abejoti tos statistikos tikslumu ir tariamu Lietuvos proveržiu šioje srityje“, – teigia Seimo narys K. Adomaitis.

Anot Laisvės frakcijos nario, kompostuojant biologiškai skaidžias atliekas, susidariusias po mišrių atliekų apdorojimo, gaunamas techninis kompostas, kuris gali būti naudojamas sąvartynų rekultivacijai ar atliekų sluoksnių perdengimui. Šiuo metu techninis kompostas yra laikomas perdirbtu produktu, o ne atliekomis, todėl į atliekų šalinimo sąvartynuose statistiką nėra įtraukiamas, taip pat jam nėra taikomas aplinkosauginis – sąvartyno mokestis. Siūlomas įstatymo projektas siektų šią spragą ištaisyti.