Pasirašyk už Dainių Žalimą!

Laisvės frakcija po susitikimo su aplinkosaugininkais: Aplinkos ministerija turės atsakyti į klausimus

Laisvės frakcija pirmadienį Seime susitiko su Aplinkosaugos koalicijos pirmininke Lina Paškevičiūtė ir geografu, kraštotvarkininku, rengusiu Nacionalinį miškų susitarimą, doc. dr. Ričardu Skorupsku aptarti situacijos dėl intensyvėjančių Lietuvos miškų kirtimų. Po susitikimo frakcija ketina pasikviesti Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą atsakyti į iškilusius klausimus.

„Keičiantis klimatui, miškų kirtimai Lietuvoje – itin aktuali problema. Ypač bloga praktika, kai žmonės pamato, kad šalia namų esantys miškai, saugomos vietovės iškertamos, o atsakingi pareigūnai jiems net nepaaiškina, kas įvyko. Diskusijos šioje temoje būtinos, ką galime dar padaryti, kad mūsų miškai būtų naudojami tvariai. Dėl to Laisvės frakcijoje inicijuosiu Aplinkos ministerijos politikos miškų kirtimo srityje parlamentinę kontrolę“, – po susitikimo teigė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Anot frakcijos narės Morganos Danielės, pastaruoju metu kyla nemažai klausimų, ar Lietuvos miškai, jų ūkis naudojami, kertami kokybiškai, laikantis taisyklių, ar tai vyksta tvariai: „Biologinės įvairovės išsaugojimas miškuose – itin svarbus aspektas, tačiau kol kas ši apsauga atrodo nepakankama.

Daug klausimų kelia saugotinų miškų teritorijų apsaugos kokybė ir kiekybė – ar pakankamai Lietuvoje yra rezervatų, kokie jie. Akivaizdu, kad saugomoms teritorijoms, miškams iki šiol buvo skirta per mažai dėmesio ir finansų, akivaizdu ir tai, kad veikti reikia šiandien, nes žmogaus poveikis gamtai yra negrįžtamas ir kelia milžiniškas grėsmes mums visiems.“

Susitikimo metu L. Paškevičiūtė tikino, kad trūksta patikimų ir tikslesnių duomenų apie Lietuvos miškus: „Valstybėje nėra vienos sistemos, kur būtų galima surasti visus duomenis apie miškus, ekologinius duomenis. Miškininkai, tiesiogiai atsakingi už šiuos rodiklius, neįveda papildomų parametrų, kurie tiksliau parodytų, ar vykdoma miškų ūkio politika Lietuvoje išties yra tvari, pavyzdžiui, gyvūnijos buveinių plotų atžvilgiu.

Tvarumas turi būti suvokiamas pagal tris dimensijas – ekologinę, socialinę ir ekonominę. Ekonominė dimensija – tai ne tik medienos ekonomika, tai yra ir nemedieninė ekonomika. Sakoma, kad miškai Lietuvoje tvarkomi tvariai, nes neiškertame 70 proc. prieaugio, tačiau imamas tik vieno tvarumo rodiklis – mediena. Įprastų miško paukščių indekso, buveinių ir jų rūšių rodikliai rodo atvirkščiai – kad Lietuvos miškuose yra juntamas situacijos blogėjimas.“

Anot R. Skorupsko nuo 2010 m. Lietuvos miškai sugeria kur kas mažiau CO2, nes intensyvėja jų kirtimas, tai pripažįsta ir patys kirtėjai.

„87 proc. pagal dokumentus yra skirta ūkinei miškininkystei. Atrodo, kad auginame tam, kad iškirstume plynai. Anksčiau nei subręsta pats miškas. Mūsų rezervatai per maži, jie saugomi per menkai, neturime miškų įvairovės savo rezervatuose. Miškus reikia tvarkyti atsižvelgiant į konkretų atvejį, būdų tikrai yra įvairių“, – teigia R. Skorupskas.

„Lietuviai galvoja, kad Lietuva labai miškinga, bet Europoje užimame tik 15–17 vietą pagal miškingumą, taigi, nesame tokia jau miškinga šalis ir savo miškus tikrai privalome aktyviau ir kokybiškiau apsaugoti“, – susitikimo metu tikino Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė.

Pasak Aplinkosaugos koalicijos atstovų, į Lietuvos miškus žiūrima per daug ūkiškai, vertėtų keisti saugomų teritorijų proporcijas, koreguoti Miškų įstatymą, integruoti atsakingesnį, integruotą miškų ploto planavimą, užtikrinti kokybiškesnę kontrolę.