2027 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų programa
Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, žmonės ir ekonominė veikla vis labiau telkiasi didesniuose miestuose. Mažesnėse savivaldybėse mažėja darbingo amžiaus gyventojų, jaunimas išvyksta studijuoti ir dažnai nebegrįžta, o kvalifikuotų darbuotojų trūkumas apsunkina naujų investicijų pritraukimą. Taip susidaro uždaras ratas: be investicijų sunku sukurti gerai apmokamas darbo vietas, o be žmonių ir jų gebėjimų – pritraukti naujus verslus. Mažėjant ir senstant gyventojų skaičiui, vis sudėtingiau užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas.
Už šių tendencijų slypi ir konkrečių žmonių gyvenimai. Tai – jaunas žmogus, išvykstantis studijuoti ir neberandantis priežasčių grįžti. Tai – šeima, svarstanti, ar savo krašte ras tinkamą būstą, gerą mokyklą ir galimybių profesiškai augti. Tai – senjoras, kuriam vis sunkiau pasiekti gydytoją ar tvarkyti kasdienius reikalus. Šių žmonių pasirinkimai keičia visos bendruomenės ateitį.
Tačiau gyvenimas mažesniame mieste ar miestelyje neturi reikšti siauresnių galimybių. Žmonės turi turėti galimybę rinktis, kur gyventi, neatsisakydami kokybiško išsilavinimo, sveikatos priežiūros, profesinės karjeros ar turiningo laisvalaikio. Skirtingi Lietuvos kraštai turi savitą istoriją, bendruomenes ir tradicijas. Šią įvairovę turime vertinti kaip galimybę, o ne trūkumą, kurį reikia ištaisyti.
Todėl politika savivaldoje negali apsiriboti vien atotrūkio nuo didžiųjų miestų kompensavimu. Kiekvienai savivaldybei reikia ilgalaikės raidos krypties, paremtos jos tikrosiomis stiprybėmis. Vienur tai gali būti pažangi pramonė ir gamyba, kitur – energetika, bioekonomika, turizmas, kūrybinės industrijos ar patogus susisiekimas. Svarbu ne primesti visiems vienodą vystymosi modelį, o padėti kiekvienam kraštui atrasti savo vietą šiuolaikinėje ekonomikoje ir sukurti savarankiškus gerovės auginimo šaltinius.
Tam neužtenka vien pritraukti investuotoją ar pastatyti naują gamyklą. Ekonominė plėtra turi būti vystoma kartu su specialistų rengimu, prieinamo būsto pasiūlos didinimu, geromis mokyklomis, sveikatos paslaugomis ir patogiu susisiekimu. Savo ruožtu, gyva kultūra, saugi ir graži aplinka taip pat yra būtinos sąlygos pritraukti bei išlaikyti žmones. Šios sritys turi stiprinti viena kitą, o ne konkuruoti dėl dėmesio.
Suprantame, kad ne visos savivaldybės augs vienodu tempu ir ne visur pavyks sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą. Tačiau net ir mažiausiose savivaldybėse galima veikti sumaniau bei energingiau: bendradarbiauti su kaimyninėmis savivaldybėmis, dalytis infrastruktūra ir specialistais, lanksčiau organizuoti paslaugas ir užtikrinti, kad jos pasiektų žmogų. Sėkmę turime matuoti ne vien gyventojų skaičiumi ar pritrauktų investicijų verte, bet ir tuo, kaip keičiasi kasdienis žmonių gyvenimas.
Tam reikia ir kitokios savivaldos – laisvos, veiklios ir atviros žmonėms. Savivaldybė neturi tapti uždaru politinės įtakos lauku, kuriame sprendimus priima siauras žmonių ratas, o galimybės priklauso nuo pažinčių ar partinės priklausomybės. Viešosios įstaigos turi būti valdomos profesionaliai, sprendimai priimami skaidriai, o gyventojai, bendruomenės ir verslas – turėti realias galimybes siūlyti idėjas, dalyvauti jas įgyvendinant ir kritikuoti valdžią nebijant pasekmių. Savivaldybės stiprybė yra jos žmonių iniciatyvumas, todėl jos vadovų užduotis – ne kontroliuoti, o telkti, šalinti nereikalingas kliūtis ir sudaryti sąlygas veikti visiems, kurie nori prisidėti prie savo krašto gerovės.
Mūsų tikslas – savivalda, kuri sprendžia kasdienes problemas ir geba kurti ilgalaikę savo krašto ateitį. Norime, kad kiekviena savivaldybė atrastų savo augimo pagrindą, atsakingai naudotų viešuosius išteklius ir suteiktų žmonėms daugiau galimybių. Sieksime, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų galima kurti savo bei savo vaikų ateitį.
Laisvė žmonėms ir jų iniciatyvai
Lietuvoje nemažoje dalyje savivaldybių dešimtmečius dominuoja tie patys politiniai lyderiai ir jų aplinka. Tokiose uždarose sistemose lengvai susipina politinė valdžia, savivaldybės įstaigos ir įmonės, o žmonių galimybės priklauso nuo santykio su vietos valdžia. Visgi savivaldybė nėra mero ar valdančiosios daugumos nuosavybė – ji priklauso visiems jos žmonėms.
Būtina ryžtingiau stiprinti vietos demokratiją ir politinę konkurenciją, ginti žmogaus teises ir lygias galimybes, saugoti žodžio ir saviraiškos laisvę bei vietos žiniasklaidos nepriklausomumą. Savivaldybės įstaigose neturi būti vietos diskriminacijai ar politiniam spaudimui, o viešosios paslaugos turi būti vienodai prieinamos kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo pažiūrų, kilmės, amžiaus, lyties, negalios ar kitų aplinkybių.
Mūsų miestai ir miesteliai turi būti atviri laisviems žmonėms ir jų idėjoms. Remsime aktyvias bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, nepriklausomus kūrėjus ir pilietines iniciatyvas. Žmogus, nesutinkantis su meru ar valdančiąja dauguma, turi jaustis toks pat savo miesto šeimininkas kaip ir jų rėmėjas.
Kursime atvirą ir demokratišką savivaldą, kurioje už kritiką nėra baudžiama. Užtikrinsime sprendimų ir viešųjų finansų skaidrumą, vienodas galimybes nepriklausomai nuo politinių pažiūrų ir pagarbą vietos žiniasklaidos nepriklausomumui. Darbuotojai, verslas ir bendruomenės turi galėti laisvai išsakyti savo poziciją, nesibaimindami politinio spaudimo pasekmių.
Kovosime už lygias galimybes ir pagarbą žmogaus teisėms. Savivaldybės paslaugos ir institucijos turi būti vienodai atviros kiekvienam žmogui. Bendradarbiausime su bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis spręsdami diskriminacijos, patyčių, žmonių su negalia, tautinių bendrijų, atvykusių užsieniečių ir kitus žmogaus teisių klausimus.
Užtikrinsime skaidrų ir atsakingą savivaldybės valdymą – viešuosiuose pirkimuose sieksime nulinės tolerancijos korupcijai, daugiau skaidrumo ir konkurencijos.
Savivaldybių įmonėms kelsime profesionalaus valdymo standartus. Jos turi dirbti efektyviai, skaidriai ir finansiškai tvariai, o jų vadovai būti skiriami pagal kompetenciją, o ne politinę priklausomybę.
Daugiau sprendimų atiduosime patiems gyventojams. Plėsime dalyvaujamąjį biudžetą, gyventojų apklausas ir kitas tiesioginio dalyvavimo formas. Svarbiausi vietos sprendimai neturi būti priimami vien mero kabinete – žmonės turi turėti realią galimybę keisti savo gyvenamąją aplinką.
Daugiau erdvės suteiksime bendruomenėms, NVO ir privačiai iniciatyvai. Ten, kur jos gali paslaugą suteikti geriau, sudarysime galimybes dalį viešųjų paslaugų teikti ne savivaldybės įstaigoms.
Daugiau galimybių kurti ir dirbti
Kiekviena savivaldybė turi atrasti savo ekonomines stiprybes. Pažangi gamyba, moderni pramonė, bioekonomika, energetika ir kitos aukštą pridėtinę vertę kuriančios veiklos gali kurti gerai apmokamas darbo vietas visoje Lietuvoje. Iš kitos pusės – naujos investicijos neateis ten, kur nėra kam dirbti. Ekonominė politika turi būti derinama su žmonių įgūdžių ugdymu ir galimybe kurti profesinę ateitį savo regione.
Palaikysime žmones, norinčius imtis iniciatyvos ir kurti verslą. Vystysime ir kursime tikslines paramos priemones smulkiesiems verslininkams ir skatinsime naujų paslaugų atsiradimą, kad kiekviename mieste ir miestelyje būtų daugiau galimybių dirbti, kurti ir gauti kasdien reikalingas paslaugas. Pagal aiškius ir skaidrius kriterijus remsime verslo pradžią bei plėtrą, sudarysime galimybes gauti specialistų konsultacijas ir finansavimą naujoms iniciatyvoms.
Stiprinsime savivaldybių ekonominę specializaciją, orientuojantis į gerai apmokamas darbo vietas.
Plėsime investicijoms paruoštų teritorijų pasiūlą – rūpinsimės sklypais, keliais, energetiniais pajėgumais ir kita verslui įsikurti reikalinga infrastruktūra.
Savivaldybėje investuojantiems verslams padėsime atlikti reikalingas procedūras ir nepasiklysti tarp skirtingų institucijų.
Stiprinsime vietos verslo ryšius su naujais investuotojais, kad didelės investicijos kurtų naujas galimybes ir regione jau veikiančioms įmonėms.
Mažinsime nereikalingus vietinius reikalavimus ir trumpinsime procedūras žmonėms, norintiems pradėti ar plėsti verslą.
Skatinsime verslo, profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų partnerystes, kad specialistai būtų rengiami atsižvelgiant į realius regiono darbdavių poreikius.
Plėsime darbuotojų perkvalifikavimo galimybes, ypač orientuodamiesi į skaitmeninius, technologinius ir kitus augančiai ekonomikai reikalingus gebėjimus.
Bendradarbiaudami su valstybės institucijomis, aktyviai sieksime susigrąžinti į užsienį išvykusius lietuvius. Padėsime grįžtantiems emigrantams ir iš kitų Lietuvos vietų atvykstantiems specialistams lengviau įsikurti, rasti darbą ar pradėti savo verslą.
Stiprinsime galimybes mokytis lietuvių kalbos. Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams sudarysime daugiau galimybių mokytis lietuvių kalbos. Bendradarbiaudami su švietimo įstaigomis ir verslu, plėsime prieinamų kalbos kursų pasiūlą. Stiprinsime papildomą lietuvių kalbos mokymą ir pagalbą mokytojams, dirbantiems su lietuviškai dar nekalbančiais vaikais, kad kalbos barjeras netaptų kliūtimi jų mokymuisi ir integracijai.
Savivaldybės turtą valdysime ūkiškai – efektyviau naudosime jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, o nenaudojamus pastatus ir apleistas teritorijas įveiklinsime taip, kad jie kurtų vertę gyventojams ir vietos ekonomikai.
Patogus susisiekimas
Gyvenimo kokybę regione lemia ne vien darbo vieta, bet ir tai, kaip lengva kasdien pasiekti mokyklą, gydytoją, darbą ar didesnį miestą. Žmonių gyvenimas nesibaigia ties savivaldybės riba – gyvename vienur, dirbame kitur, o mokytis, gydytis ar leisti laisvalaikio vykstame dar kitur, todėl sieksime susisiekimo sistemos, kuri suteiktų žmogui daugiau pasirinkimų ir leistų patogiai judėti tiek nuosavu automobiliu, tiek viešuoju transportu, dviračiu ar pėsčiomis.
Investuosime į kokybiškus vietos kelius ir jų priežiūrą. Prioritetą teiksime prasčiausios būklės ir intensyviausiai naudojamiems keliams, užtikrinsime nuoseklų jų remontą ir priežiūrą. Investicijas planuosime pagal aiškius kriterijus ir ilgalaikius poreikius, o ne pavienius politinius pažadus.
Geriau koordinuosime gatvių ir kelių remontą. Sieksime, kad vienu metu vykdomi darbai be reikalo neapsunkintų susisiekimo, būtų aiškiai suplanuotos apylankos, laikomasi darbų terminų, o gyventojai iš anksto gautų informaciją apie eismo pokyčius.
Stiprinsime susisiekimą tarp savivaldybių. Kartu su kaimyninėmis savivaldybėmis ir valstybės institucijomis derinsime maršrutus bei tvarkaraščius, kad būtų patogiau judėti tarp mažesnių gyvenviečių, regionų centrų ir didžiųjų miestų. Savivaldybių ribos neturi tapti kliūtimi žmogui, kuris kasdien važiuoja į kitą miestą dirbti ar mokytis.
Kursime lankstesnį viešąjį transportą. Maršrutus ir reisų dažnį pritaikysime prie realių keleivių srautų. Ten, kur įprastas didesnis autobusas nėra efektyvus, ieškosime lankstesnių sprendimų – mažesnių autobusų ir užsakomųjų reisų.
Jungsime skirtingas transporto rūšis į vieną patogią kelionę. Sieksime geresnio autobusų, mikroautobusų ir traukinių tvarkaraščių suderinamumo, patogių persėdimų ir jungčių iki stočių. Prie svarbiausių transporto mazgų plėsime automobilių ir dviračių stovėjimo galimybes.
Atnaujinsime viešąjį transportą ir stoteles. Skatinsime savivaldybes atnaujinti senas transporto priemones, o stoteles pritaikysime patogiam laukimui – pasirūpinsime pastogėmis, apšvietimu, sėdimomis vietomis ir aiškia informacija apie maršrutus. Transportas ir stotelės turi būti patogiai prieinami žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus gyventojams ir tėvams su vaikais.
Plėsime saugią pėsčiųjų infrastruktūrą. Tvarkysime trūkstamas šaligatvių ir pėsčiųjų takų jungtis, kad žmogaus kelias nesibaigtų ten, kur baigiasi naujai sutvarkytas šaligatvis. Ypatingą dėmesį skirsime saugiems maršrutams iki mokyklų, darželių, viešojo transporto stotelių, gydymo įstaigų ir kitų kasdien lankomų vietų.
Kursime vientisą dviračių infrastruktūrą. Nauji dviračių takai turi ne pasibaigti viduryje maršruto, o jungti gyvenamuosius rajonus su miestų centrais, mokyklomis, darbo vietomis, stotimis ir rekreacinėmis teritorijomis. Plėsime saugaus dviračių laikymo galimybes prie mokyklų, viešųjų įstaigų ir transporto mazgų.
Daugiau būsto šeimoms
Naujos darbo vietos nepritrauks žmonių, jeigu jiems nebus kur gyventi. Užuot būsto prieinamumo problemą sprendę pirmiausia subsidijomis, didinsime būsto pasiūlą ir sudarysime palankesnes sąlygas privačioms investicijoms.
Parengsime daugiau statyboms tinkamų sklypų ir pasirūpinsime jiems reikalinga kelių, vandens, nuotekų, energetine ir kita infrastruktūra.
Atversime savivaldybės valdomą žemę privatiems būsto projektams, kad nenaudojamas viešasis turtas padėtų auginti būsto pasiūlą.
Sieksime greitesnių statybos procedūrų bei peržiūrėsime vietinius reikalavimus, kurie be pagrindo brangina naujo būsto statybą.
Grąžinsime į rinką apleistą ir nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, sudarydami paprastesnes sąlygas jį atnaujinti ir pritaikyti gyvenimui.
Pritraukdami didelius darbdavius, kartu planuosime ir būsto poreikį – savivaldybė, investuotojai ir NT vystytojai iš anksto vertins, kiek naujų darbuotojų reikės apgyvendinti.
Planuosime būsto plėtrą kartu su jai būtina infrastruktūra. Nauji gyvenamieji kvartalai bus vystomi ten, kur galima užtikrinti patogų susisiekimą, švietimo įstaigas ir viešąsias erdves. Sieksime, kad plėtros infrastruktūros finansavimas būtų iš anksto aiškiai paskirstytas tarp savivaldybės ir vystytojų.
Kokybiškas švietimas visoje Lietuvoje
Vaiko galimybės neturi priklausyti nuo to, ar jis auga didmiestyje, ar mažame miestelyje. Mokykla turi suteikti tokias pat žinias ir gebėjimus pasiruošti ateičiai.
Stiprinsime pamatinius skaitymo, rašymo ir matematikos gebėjimus, kartu ugdydami ateičiai reikalingas kompetencijas – technologinį ir skaitmeninį raštingumą, kūrybiškumą bei verslumą. Tvirti žinių pagrindai ir šiuolaikiški mokymo metodai turi papildyti vieni kitus.
Sieksime daugiau individualaus dėmesio vaikui pradinėse klasėse. Savivaldybėse kursime antro mokytojo modelius, pirmiausia ten, kur klasės didžiausios ar mokinių poreikiai labiau specializuoti. Du pedagogai klasėje gali padėti anksčiau pastebėti sunkumų patiriantį vaiką, daugiau dėmesio skirti sparčiau besimokantiems ir sumažinti vienam mokytojui tenkantį krūvį.
Nulis tolerancijos patyčioms. Stiprinsime patyčių ir smurto prevenciją, mokytojų gebėjimus jas atpažinti ir spręsti, užtikrinsime aiškius reagavimo algoritmus ir prieinamą pagalbą vaikui. Sieksime, kad nė vienas vaikas neliktų vienas susidūręs su patyčiomis mokykloje ar skaitmeninėje erdvėje.
Kursime šiuolaikišką mokymosi aplinką. Atnaujinsime gamtos mokslų kabinetus ir STEAM laboratorijas, plėsime technologijų, kūrybos ir muzikos studijas, modernizuosime bibliotekas, sporto sales ir kitas mokymuisi bei kūrybai skirtas erdves. Mokyklų aplinką kursime atsižvelgdami į vaikų fizinę ir emocinę savijautą – gerinsime klasių vėdinimą ir akustiką, įrengsime daugiau žaliųjų, judėjimo ir ramaus poilsio erdvių. Mokyklos aplinka turi padėti susikaupti, mokytis ir pailsėti, o ne tapti papildomu triukšmo ir nuovargio šaltiniu.
Atversime mokyklų erdves bendruomenėms. Kai sporto salės, aikštynai, kūrybinės ar kitos mokyklų erdvės nenaudojamos ugdymui, sudarysime paprastesnes galimybes jomis naudotis vaikams, šeimoms, bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms.
Plėsime ankstyvojo amžiaus vaikų grupių steigimą darželiuose, kad šeimos galėtų lengviau derinti darbą ir vaikų auginimą.
Organizuosime visos dienos mokyklą ir vasaros stovyklas pradinių klasių mokiniams bent iki liepos vidurio, kad vaikai turėtų galimybę prasmingai ir saugiai leisti atostogas, o tėvams būtų lengviau derinti darbą ir šeimos gyvenimą.
Kursime mokytojų pritraukimo ir išlaikymo sistemas, suteikiančias jauniems pedagogams profesinio augimo ir mentorystės galimybes.
Mažinsime administracinę naštą mokytojams ir mokyklų vadovams, kad daugiau laiko liktų ugdymui ir darbui su vaikais.
Investuosime į mokyklų vadovų kompetencijas ir lyderystę, sudarysime daugiau galimybių jų profesiniam tobulėjimui ir sieksime į mokyklas pritraukti stiprius, iniciatyvius vadovus.
Didinsime neformaliojo vaikų švietimo krepšelio dydį, kad daugiau vaikų galėtų rinktis sporto, meno, technologijų, gamtos mokslų ir kitas veiklas.
Plėsime dronų technologijų valdymo mokymą mokyklose, sudarydami galimybes mokiniams praktiškai susipažinti su bepiločių orlaivių valdymu ir jų pritaikymu.
Sveikatos paslaugos – pasiekiamos kiekvienam
Gyvenamoji vieta neturi lemti galimybės laiku gauti reikalingą sveikatos priežiūrą. Sveikatos politikos tikslas turi būti ne išlaikyti pastatus, o užtikrinti žmogui reikalingą paslaugą.
Remdamiesi duomenimis vertinsime, kokių specialistų ir paslaugų kiekviename regione iš tikrųjų trūksta, ir pagal tai planuosime investicijas bei medikų pritraukimą.
Stiprinsime šeimos gydytojų komandas ir regioninių paslaugų centrus, skatinsime skirtingų savivaldybių ir gydymo įstaigų bendradarbiavimą, kad specialistais ir infrastruktūra būtų naudojamasi efektyviau.
Jauniems medikams kursime patrauklias profesinio augimo sąlygas – stažuotes, kvalifikacijos kėlimą ir galimybę profesiškai tobulėti bendradarbiaujant su didžiaisiais medicinos centrais.
Patyrusius medikus skatinsime tapti jaunųjų kolegų mentoriais, kad jų sukauptos žinios ir patirtis būtų perduodamos naujai medikų kartai.
Mažinsime medikų administracinę naštą ir modernizuosime savivaldybės sveikatos įstaigų valdymą, kad daugiau mediko laiko būtų skiriama pacientui.
Skatinsime viešųjų ir privačių gydymo įstaigų bendradarbiavimą ten, kur tai leidžia žmogui greičiau ir arčiau namų gauti reikalingą pagalbą.
Ten, kur paslaugos neįmanoma suteikti vietoje, užtikrinsime kelią iki jos – plėsime pacientų pavėžėjimą, mobiliąsias paslaugas ir nuotolines konsultacijas.
Stiprinsime pagalbą sergančius artimuosius slaugantiems žmonėms. Teiksime konsultacijas, plėsime pagalbos namuose ir laikino atokvėpio paslaugas, kad šeimos galėtų lengviau derinti artimųjų priežiūrą su darbu ir asmeniniu gyvenimu.
Patogus gyvenimas bet kuriame amžiuje
Ilgesnis gyvenimas yra galimybė, o ne problema. Vyresnis žmogus turi turėti galimybę kuo ilgiau savarankiškai gyventi, mokytis, dirbti ir būti aktyvia savo bendruomenės dalimi.
Viešąsias ir socialines paslaugas orientuosime į žmogaus savarankiškumo išsaugojimą, kad kuo daugiau vyresnių žmonių galėtų ilgiau gyventi savo namuose.
Plėsime Trečiojo amžiaus universitetų ir kitas mokymosi galimybes, įskaitant skaitmeninių įgūdžių ugdymą.
Įgyvendinsime veiklių senjorų programą, skatindami vyresnio amžiaus žmones išlikti fiziškai ir socialiai aktyvius, mokytis, savanoriauti ir dalytis savo patirtimi su jaunesnėmis kartomis. Plėsime jiems prieinamas sporto, kultūros ir bendruomenines veiklas. Padėsime senjorams dalyvauti kultūros, savanorystės ir bendruomeninėse veiklose, o vienišumą vertinsime kaip realią socialinę problemą.
Stiprinsime savivaldybių ir NVO bendradarbiavimą, kad pagalba pasiektų ir vienišus ar mažiau aktyvius žmones.
Skaitmenizacija neturi tapti nauja atskirties forma – greta elektroninių paslaugų išsaugosime galimybę svarbiausius reikalus sutvarkyti gyvai, telefonu ar su specialisto pagalba.
Plėsime mobiliąsias ir nuotolines paslaugas, pagalbą namuose, kad jos pasiektų ir atokesnių gyvenviečių gyventojus, vyresnius žmones bei žmones su negalia. Kartu sudarysime galimybes kuo daugiau viešųjų paslaugų gauti ir nuotoliniu būdu tiems, kam taip patogiau.
Savivaldybė, pasiruošusi apsaugoti savo žmones
Karas Ukrainoje parodė, kad taikiniais tampa ne tik kariniai objektai, bet ir elektrinės, vandens tiekimo sistemos, šilumos tinklai bei ryšių infrastruktūra. Todėl savivaldybės turi būti pasirengusios apsaugoti savo žmones ir užtikrinti svarbiausių paslaugų veikimą net ir sudėtingiausiomis sąlygomis.
Plėsime ir ženklinsime priedangų tinklą, užtikrinsime aiškią ir lengvai pasiekiamą informaciją gyventojams, kur kreiptis ir kaip elgtis pavojaus atveju.
Ruošimės užtikrinti svarbiausių paslaugų tęstinumą sutrikus elektros, vandens, šilumos, ryšių ar kitai kritinei infrastruktūrai. Sieksime, kad vandens, šilumos ir kitas gyvybiškai svarbias paslaugas teikiančios savivaldybių valdomos įmonės stiprintų savo infrastruktūros apsaugą. Investuosime į apsaugą nuo dronų ir diversijų, atsarginius energijos bei ryšio šaltinius ir kritinės infrastruktūros atsparumą.
Pasirengimą tikrinsime praktinėse pratybose. Reguliariai vertinsime, ar veikia atsarginės sistemos, ar darbuotojai žino savo užduotis ir kaip greitai galima atkurti sutrikusias paslaugas. Į jas įtrauksime ne tik savivaldybių įstaigas, bet ir gyventojus, verslą, bendruomenes, šaulius bei nevyriausybines organizacijas.
Aktyviau kursime tiesiogines Lietuvos ir Ukrainos savivaldybių partnerystes, kad iš miestų, jau turinčių realią karo patirtį, mokytumėmės organizuoti gyventojų informavimą ir viešųjų paslaugų veikimą krizės sąlygomis. Tęsime praktinę paramą Ukrainos savivaldybėms ir jų žmonėms, kartu stiprindami Lietuvos bendruomenių pilietinį atsparumą ir pasirengimą padėti vieni kitiems.
Bendradarbiausime su Lietuvos šaulių sąjunga. Įvesime savivaldybių paramos krepšelį vietos šauliams. Bendradarbiaudami su Lietuvos šaulių sąjunga, numatysime finansavimą aktyvių šaulių individualios apsaugos, pirmosios pagalbos, ryšio ir lauko įrangai bei mokymams. Parama bus tęstinė ir susieta su realiu pasirengimu, reguliariu dalyvavimu pratybose bei aiškiomis šaulių funkcijomis.
Patogi ir graži aplinka
Gera savivaldybė matoma kasdienėje aplinkoje. Tvarkinga gatvė, apšviestas kelias, žalias kiemas ar prižiūrėtas parkas nėra smulkmenos – nuo jų priklauso, ar savo mieste ir miestelyje gera gyventi.
Bent viena nauja ar iš esmės atnaujinta viešoji erdvė kiekvienoje seniūnijoje per kadenciją. Kartu su gyventojais atrinksime labiausiai pokyčių reikalaujančias vietas ir paversime jas jaukiomis, žaliomis ir kasdieniam naudojimui pritaikytomis erdvėmis – nuo parkų ir skverų iki aikščių bei bendruomenės susibūrimo vietų.
Nuosekliai tvarkysime vietos gatves, šaligatvius ir daugiabučių gyvenamąją aplinką, prioritetus nustatydami pagal realią infrastruktūros būklę ir gyventojų poreikius.
Modernizuosime gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimą, kad gyvenvietės būtų saugesnės, jaukesnės ir kartu energetiškai efektyvesnės.
Kursime daugiau kokybiškų žaliųjų ir rekreacinių erdvių, sodinsime medžius ir kitus želdinius, kartu saugodami sveikus brandžius medžius.
Atnaujinsime parkus, skverus, krantines ir kitas viešąsias erdves, kad jos būtų pritaikytos ne tik reprezentacijai, bet kasdieniam žmonių poilsiui, sportui ir bendravimui.
Apleistas teritorijas grąžinsime miestams ir miesteliams, skatindami jų konversiją į gyvenamąsias, verslo, rekreacines ar bendruomenines erdves.
Viešąsias erdves kursime universaliai prieinamas, kad jomis patogiai galėtų naudotis vaikai, vyresni žmonės, tėvai su vežimėliais ir žmonės su negalia.
Gyva kultūra
Žmones regione išlaiko ne tik darbas ir būstas, bet ir galimybė gyventi įdomų, aktyvų gyvenimą. Kultūra kuria vietos tapatybę, telkia bendruomenes ir yra svarbi miestų bei miestelių patrauklumo dalis.
Kultūrą matysime kaip investiciją į regiono patrauklumą ir gyvenimo kokybę, padedančią išlaikyti jaunus žmones, pritraukti naujus gyventojus ir stiprinti vietos bendruomenes.
Didinsime jaunimo organizacijų projektinį finansavimą, suteikdami daugiau galimybių jaunimui įgyvendinti savo iniciatyvas, organizuoti renginius ir aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Plėsime nemokamų sporto ir kultūros renginių pasiūlą moksleiviams, studentams ir senjorams, kad daugiau gyventojų galėtų dalyvauti kultūriniame gyvenime, sportuoti ir turiningai leisti laisvalaikį.
Plėsime sporto ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą. Atnaujinsime baseinus, įrengsime naujas sporto ir sveikatingumo erdves, o bendradarbiaudami su privačiais investuotojais skatinsime naujų sporto, poilsio ir turizmo objektų kūrimą.
Daugiau erdvės suteiksime nepriklausomiems kūrėjams, kultūros organizacijoms ir privačioms iniciatyvoms, kad kultūrinis gyvenimas nepriklausytų vien nuo savivaldybės įstaigų ir jų renginių kalendoriaus.
Atversime kultūrai nenaudojamas savivaldybių erdves ir paveldo objektus, sudarysime paprastesnes sąlygas juose kurtis galerijoms, dirbtuvėms, kūrybinėms erdvėms, renginiams ir kultūros verslams.
Skatinsime gyvą kultūrinį gyvenimą ne tik savivaldybių centruose, bet ir mažesniuose miesteliuose bei gyvenvietėse, sudarydami daugiau galimybių profesionaliai kultūrai pasiekti jų gyventojus.
Stiprinsime kultūros, švietimo ir vietos verslo ryšius, skatinsime bendrus projektus, kūrybines industrijas ir galimybes vaikams bei jaunimui patiems įsitraukti į kultūrinę veiklą.
Padėsime savivaldybėms išnaudoti savo išskirtinumą – vietos istoriją, paveldą, menus, festivalius ir tradicijas paversime ne tik tuo, ką saugome, bet ir tuo, kas kuria šiuolaikinę regiono tapatybę bei pritraukia lankytojus.
Plėtosime turizmą tvarkydami senamiesčius ir kultūros paveldo objektus, pritaikysime juos lankymui ir pažinimui, gerinsime turizmo infrastruktūrą bei informacijos apie lankytinas vietas sklaidą. Skatinsime religinio, pažintinio, sveikatinimo ir poilsio turizmo plėtrą.
