Donalda Meiželytė, Vilniaus m. vicemerė
Siūlymas įstatymu įtvirtinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą nuo pusantrų metų yra sveikintinas, tačiau iš esmės nieko nekeičia. Ikimokyklinis ugdymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl niekas nedraudžia jau dabar steigti daugiau ankstyvojo amžiaus grupių savivaldybių darželiuose. O tėvai turi teisę patys nuspręsti, ar prireikus patikėti savo mažylį seneliams, auklei, ar darželiui.
Vilniuje per trejus metus grupių vaikams nuo vienerių iki dvejų metų skaičių padidinome nuo nulio iki 80! Šiuo metu dar turime 70 laisvų vietų vaikams iki dvejų metų grupėse, kuriose ugdoma lietuvių kalba. Tad jei Vilniuje jau turime tokią pasiūlą, kitose savivaldybėse, kuriose mažėja gimstamumas, galimybės steigti daugiau lopšelio grupių gali būti dar didesnės.
Tikroji problema – ne vien lopšelio grupių skaičius, bet ir nelanksti priėmimo į darželius tvarka.
Pavyzdžiui, jei vaikas gimė gruodį, kitų metų kovo mėnesį formuojant grupes jis gali būti priimtas į vienerių-dvejų metų vaikų grupę nuo rugsėjo 1-osios. Tėvai pažiūri į savo vos kelių mėnesių kūdikį ir svarsto: tikrai ne, juk rugsėjį jam bus vos aštuoni mėnesiai – koks dar darželis?
Tačiau kitais metais vaikas jau gali pretenduoti į dvejų-trejų metų grupę. Pagal higienos normas tokioje grupėje gali būti iki 15 vaikų, o vienerių-dvejų metų vaikų grupėje – iki 10. Vadinasi, į jau paaugusią lopšelio grupę galima priimti papildomus penkis vaikus, todėl kyla klausimas, ar vietos užteks visiems norintiems. Be to, rugsėjį vaikui jau bus vieneri metai ir aštuoni mėnesiai. O kaip šeimai išgyventi vasarą, jei iki darželio lankymo pradžios dar reikia ieškoti auklės ar privataus darželio?
Galbūt šį pavyzdį paaiškinau pernelyg painiai, bet esmė paprasta: vaikai negimsta pagal valstybės užsakymą balandžio 1-ąją, kad sulaukę pusantrų metų galėtų pradėti lankyti vienerių-dvejų metų grupę nuo rugsėjo 1-osios. Net ir tada, kai vietų yra, ne visi tėvai ryžtasi pasirašyti sutartį su darželiu, kol jų kūdikis dar visai mažas, todėl sprendimą atideda kitiems metams.
Kai finansavimas neatitinka realybės
Kita svarbi problema – ikimokyklinio ugdymo finansavimo tvarka. Grupės formuojamos atsižvelgiant į rugsėjo 1-osios duomenis, o mokymo lėšos visiems mokslo metams švietimo įstaigoms paskirstomos pagal tą dieną Mokinių registre užregistruotus vaikus.
Kas nutinka, kai vaikas į laisvą vietą savivaldybės ar privačiame darželyje ateina jau prasidėjus mokslo metams? Jis įtraukiamas į Mokinių registrą, tačiau papildomas finansavimas už jį įstaigai neskiriamas. Taip atsiranda situacijų, kai realus vaikų skaičius įstaigoje ir jai skirtas finansavimas nebeatitinka vienas kito.
Dėl tokios sistemos kyla ir konfliktinių situacijų. Šeima, gavusi vietą savivaldybės darželyje, gali negalėti iš karto nutraukti sutarties su anksčiau lankytu privačiu darželiu, nes sutartyje numatytas, pavyzdžiui, trijų mėnesių įspėjimo terminas. Pasitaiko ir atvejų, kai tėvai sužino, kad jų vaikas esą lanko privatų darželį, nors iš tiesų jame lankėsi tik dėl nemokamo sensorinio užsiėmimo ar norėdami apžiūrėti aplinką.
Todėl noriu priminti tėvams: atsakingai vertinkite, kur ir kokiais tikslais pateikiate savo vaikų asmens duomenis. Prieš pasirašydami dokumentus ar sutikdami registruoti vaiką, išsiaiškinkite, kokias pasekmes tai gali turėti.
Jeigu rugsėjo 1-ąją galioja sutartis su viena švietimo įstaiga, o nuo rugsėjo 2-osios vaikas iš tiesų pradeda lankyti kitą, finansavimas visiems mokslo metams vis tiek lieka tai įstaigai, su kuria sutartis galiojo rugsėjo 1-ąją. Net jei realybė jau visiškai kitokia.
Mano siūlymas paprastas: ikimokyklinio ugdymo įstaigoms skiriamas mokymo lėšas reikėtų perskaičiuoti sausio mėnesį pagal atnaujintus Mokinių registro duomenis. Suprantu, kad tai pareikalautų papildomo darbo, tačiau tuomet valstybės finansavimas labiau atitiktų realų ugdymo procesą ir prisidėtų prie vaikų, kurie į darželius ateina sulaukę pusantrų metų ar vyresni, ugdymo finansavimo.
Jeigu gruodį būtų galima atnaujinti Mokinių registro duomenis ir pagal juos perskaičiuoti finansavimą, atsirastų galimybė svarstyti ir apie naujų grupių formavimą mokslo metų viduryje. Tai būtų konkretus sistemos pokytis, o ne vien deklaracija apie visuotinį ugdymą lopšelinukams.
Darželis – ne tik ugdymas, bet ir pagalba šeimai
Lopšelio grupės gali tapti didele pagalba šeimoms. Dar būnant vaiko priežiūros atostogose – nors, tiesą sakant, vaiko priežiūra nėra jokios atostogos, tai darbas be pertraukų – tėvai gali užrašyti mažylį į savivaldybės darželį ir taip užsitikrinti sau kelių valandų atokvėpį.
Tai nereiškia, kad vaiką būtina nuo rugsėjo pirmosios vesti į darželį kasdien ir visai dienai. Galima rinktis pusės dienos ugdymą, pamažu pratinti mažylį prie naujos aplinkos, leisti jam lėčiau adaptuotis ir šeimai patogiu tempu įsilieti į ugdymo procesą.
Net ir priėmus sprendimą dėl visuotinio lopšelinukų ugdymo bei įpareigojus savivaldybes užtikrinti vietas visiems jų pageidaujantiems, dar ir kuo arčiau namų, fizinės galimybės niekur nedings. Santariškėse, Bajoruose ar Perkūnkiemyje neatsiras laisvų sklypų naujiems darželiams statyti vien todėl, kad tokį įpareigojimą įtvirtinsime įstatyme. Nebent nuspręstume kirsti miškus ar griauti daugiabučius.
Todėl turime ieškoti lankstesnių sprendimų ir geriau išnaudoti jau turimą infrastruktūrą.
Šiemet Vilniuje atidarėme pirmąsias tris nemokamas pusės dienos grupes vaikams iki vienų metų. Kitais metais tėvams pasiūlysime rinktis rytinę arba popietinę keturių valandų grupę. Didžiausia tokių grupių nauda – šeima gali užsitikrinti vietą mažyliui darželyje ir, esant poreikiui, kelioms valandoms palikti jį su dviem mokytojomis bei mokytojo padėjėju.
Apie galimybę užrašyti vaikus į tokias grupes teiraujasi net dar besilaukiančios mamos. Jos atvyksta apžiūrėti patalpų, susipažinti su grupėmis, pabendrauti su mokytojomis ir darželių vadovėmis. Tai rodo, kad šeimoms svarbu ne tik gauti vietą darželyje, bet ir turėti galimybę iš anksto planuoti savo kasdienybę.
Manau, tokios grupės turėtų veikti kiekviename darželyje, jei iš tiesų rūpinamės mamų ir tėčių emocine sveikata bei norime padėti jiems derinti vaikų auginimą ir profesinę veiklą.
Sprendimus reikia priimti kartu su tais, kurie juos įgyvendins
Man atrodo labai neteisinga, kai centrinė valdžia priima sprendimus net nepasitarusi su tais, kuriems teks juos įgyvendinti. Būtent taip savivaldybėms buvo nuleistas įtraukusis ugdymas. Pirmaisiais metais mokinio padėjėjų etatams dar buvo skirta keli milijonai eurų, tačiau vėliau, savivaldybėms prašant didesnio valstybės prisidėjimo, atsakymas buvo trumpas ir sausas: tai savarankiškoji savivaldybių funkcija.
Taip galima Seime ar Vyriausybėje prigalvoti daugybę naujų savarankiškųjų savivaldybių funkcijų, pasipuikuoti rūpesčiu žmonėmis ir visą sprendimų įgyvendinimo naštą perkelti kitiems. Nepasiūlant nei pakankamos pagalbos, nei papildomo finansavimo, nei laiko, reikalingo parengti specialistams ir sukurti reikiamai infrastruktūrai.
Visuotinis ikimokyklinis ugdymas nuo pusantrų metų galėtų būti prasmingas žingsnis, tačiau tik tuomet, jei jį lydėtų realūs pokyčiai. Reikia lankstesnės vaikų priėmimo tvarkos, finansavimo, atitinkančio tikrąjį vaikų skaičių, ir galimybių šeimoms rinktis jų poreikius atitinkantį ugdymo laiką.
Neužtenka įstatyme parašyti, kad vieta darželyje priklauso kiekvienam vaikui. Reikia sukurti sistemą, kurioje ši teisė veiktų praktiškai, o atsakomybė už jos įgyvendinimą būtų lydima realių išteklių.
