Daniel Ilkevič, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, Laisvės partijos pirmininko pavaduotojas
Pastarosiomis dienomis Lietuvą sukrėtė naujienos apie kunigams pareikštus kaltinimus dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus. Sunku suvokti galimų nusikaltimų mastą, tai, kiek ilgai jie vyko ir kiek žmonių patyrė šį siaubą.
Šios istorijos kelia pyktį ir pasibaisėjimą, bet tuo pat metu Vilniaus rajone ir toliau kabo gatvių lentelės su Henriko Gulbinowicziaus vardu – kardinolo, kuris buvo pripažintas kaltu dėl tokių pačių nepilnamečių išnaudojimo nusikaltimų.
Šventasis Sostas po tyrimo jam pritaikė sankcijas. H. Gulbinowicziui buvo uždrausta dalyvauti viešose religinėse ceremonijose, naudoti vyskupo insignijas, atimta teisė į laidotuves ir palaidojimą katedroje, taip pat nurodyta skirti piniginę auką seksualinio išnaudojimo aukoms.
Nepaisant viso to, Nemenčinėje, Akuotninkų, Balinių, Buivydžių I, Pakalnių, Punžonių, Stražninkų kaimuose ir Karužiškių viensėdijoje vis dar yra dvasininko garbei pavadintos gatvės. Dar daugiau – Henrikui Gulbinowicziui yra suteiktas Vilniaus rajono garbės piliečio vardas.
Vilniaus rajone trūksta politinės valios
Gulbinowicziaus istorija Vilniaus rajone yra plačiai žinoma. Klausimą dėl jo pagerbimo Vilniaus rajono savivaldybės taryboje kėliau ne kartą.
Dar praėjusių metų rugsėjį pateikiau Tarybai siūlymą atimti iš Henriko Gulbinowicziaus Vilniaus rajono garbės piliečio vardą – jam pritrūko balsų. Tada ėmiausi jo vardu pavadintų gatvių. Siekiau, kad jos būtų pervadintos ir Gulbinowicziaus pavardė pagaliau dingtų iš lentelių. Vasario mėnesį Taryba ir šiems sprendimams nepritarė. Neužteko politinės valios. Galiausiai LR Vyriausybės atstovas dėl šios situacijos pasikreipė į teismą.
Man sunku rasti paaiškinimą, kodėl LLRA-KŠS politikai taip atkakliai priešinasi šiems sprendimams. Susidaro įspūdis, kad Gulbinowiczius ginamas todėl, kad laikomas savu. O savų liesti negalima, net kai kalbame apie tokius baisius dalykus, kurie neturėtų palikti jokios vietos politiniam ar tautiniam solidarumui.
Nesvarbu, kiek žmogus buvo artimas – tai negali tapti indulgencija. Savų dangstymas turi baigtis.
Vien Gulbinowicziaus klausimo išspręsti neužtenka
Visa ši istorija atskleidė ir kitą Vilniaus rajono problemą. Net jei rytoj pagaliau pakeistume Gulbinowicziaus vardu pavadintų gatvių pavadinimus ir išspręstume jo garbės piliečio vardo klausimą, sistema nuo to nepasikeistų.
Atsiradus kitam abejonių keliančiam atvejui, vėl pradėtume nuo nulio. Vėl reikėtų rinkti informaciją, įrodinėti, ginčytis Taryboje ir ieškoti politinės daugumos vienam konkrečiam sprendimui.
Todėl rugpjūčio 21 dieną Vilniaus rajono savivaldybės tarybai teikiu siūlymą sudaryti Istorinės atminties įamžinimo komisiją. Noriu, kad Vilniaus rajonas pagaliau pereitų prie sistemingo savo istorinės atminties vertinimo.
Komisija turėtų peržiūrėti rajone esančius ir planuojamus paminklus, atminimo lentas, gatvių bei viešųjų erdvių pavadinimus. Taip pat – žmones, kuriems suteiktas Vilniaus rajono garbės piliečio vardas.
Turime sau atsakyti, ar žmonės ir įvykiai, kuriuos esame nusprendę pagerbti, iš tiesų yra verti tokios vietos mūsų rajono atmintyje.
Reikia taisyklių ateičiai
Dar svarbiau, kad komisijos darbas nesibaigtų praeities klaidų taisymu.
Šiandien Vilniaus rajone trūksta vientisos sistemos, kuri leistų tokius klausimus įvertinti dar prieš priimant sprendimą ką nors įamžinti. Dažniausiai problemą pradedame spręsti tada, kai ji jau iškyla į viešumą.
Turime elgtis priešingai. Prieš suteikiant garbės piliečio vardą, pavadinant žmogaus vardu gatvę ar kitaip jį įamžinant, turi būti surinkta informacija ir atliktas atsakingas vertinimas. Sudėtingais atvejais turi būti galima pasitelkti istorikus, akademinę bendruomenę, kultūros paveldo specialistus ir nevyriausybines organizacijas.
Svarbiausia – tie patys kriterijai turi galioti visiems. Istorinė atmintis negali priklausyti nuo to, ar žmogus kažkam politiškai artimas. Negalime vieniems kelti aukščiausių moralinių standartų, o kitų biografijose nepastebėti net nusikaltimų todėl, kad jie yra „savi“.
Noriu tikėti, kad rugpjūčio 21 dieną Tarybos nariai palaikys šią iniciatyvą, ypač vertindami ją šių naujų įvykių kontekste. Aukos turi būti išgirstos, o gėdą darantys ir nusikaltimus primenantys gatvių ženklinimai pašalinti tuojau pat.
