Donalda Meiželytė. Vilnius – UNESCO literatūros miestas – prasideda darželiuose

Donalda Meiželytė, Vilniaus m. vicemerė

Skaitymo kultūrą Vilniuje diegiame nuo pat ankstyviausių dienų. Sąmoningai sureikšminome ankstyvąjį skaitymą, pasitelkdami į talką geriausius šios srities specialistus – mokslininkus ir edukatorius. Pasitardami su vaikų literatūros žinovais sudarėme pačių geriausių knygų mažiesiems literatūros sąrašą, nupirkome knygų rinkinių, sukūrėme Ankstyvojo žaismingo skaitymo metodiką ir organizuojame žaismingo skaitymo mokymus mokytojams. Nuolat pildome darželių grupių bibliotekėles, kviečiame mamas ir tėčius ateiti į grupes skaityti vaikams ir skiriame finansinį pastiprinimą jaukiems skaitymo kampeliams grupėse ar atskirose erdvėse įrengti. Negaliu atsidžiaugti, kai matau, kaip anksčiau nenaudoti darželių kampai ar net visos patalpos virsta vaikams dedikuotomis patraukliomis skaityti ir kurti kviečiančiomis erdvėmis.

Ši mūsų sukurta pernai startavusi smagi ir meilę knygoms auginanti Ankstyvojo skaitymo programa lyg stipri džiaugsmo banga užliejo daugelį Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Prie programos organiškai prisijungė ir pačių darželių kurtos skaitymo tradicijos: į grupes skaityti ateina tėvai, seneliai, net buvę darželio auklėtiniai, atsirado knygų dalinimosi skrynelės ir spintelės, o skaitymo erdvėse vaikai patys kuria istorijas iš „stebuklingose dėžėse” rastų daiktų. Esu varčiusi ne vieną pačių vaikų sukurtą istorijų knygelę su nuostabiomis iliustracijomis. Knygos darželiuose tampa gyvomis patirčių versmėmis. Pagal perskaitytas ar pačių sukurtas istorijas vaikai kuria lėlių teatro spektaklius, o grupėse dažnai galima pamatyti specialiai tam pritaikytas spinteles su užuolaidėlėmis ir personažų figūrėlėmis. Visko net neįmanoma išvardinti. Svarbiausia, kad skaitymas tampa neatsiejama kasdienio grupių gyvenimo ir vaikų ugdymo dalimi.

Turime nuostabių pavyzdžių, kaip pačios darželių bendruomenės užsidega šia idėja, išradingai kuria ir atveria naujas patrauklias erdves mažiesiems. Štai lopšelio darželio „Liepsnelė”  vadovės ir mokytojos taip įsitraukė į šį sumanymą, kad niūrią nenaudojamą darželio rūsio erdvę pavertė stebuklingai įtraukia, šviesia ir malonia būti vieta: „Ši skaitymo erdvė su slaptuoju įėjimu atveria vaikams duris į kvapą gniaužiantį stebuklingą knygų pasaulį, kuriame spindi jų akys, gimsta smalsumas, o kiekviena diena atneša vis daugiau naujų nuotykių ir atradimų. Dėkojame už galimybę kurti mūsų vaikams geresnį ir prasmingesnį ugdymą, juk vaikai tai ne maži žmonės, o dideli pasaulio stebuklai”, – sako Svetlana Pilinkovskaja, direktorės pavaduotoja ugdymui.

„Liepsnelės” pavyzdys – vienas iš pernai metais finansuotų 23 puikių darželių Ankstyvojo skaitymo erdvių įsirengimo konkursui pateiktų projektų. Norinčiųjų gauti finansavimą buvo net 84 įstaigos! Tad šiemet Ankstyvojo skaitymo programą tęsiame dar stipriau: skaitymo erdvių įrengimui ar atnaujinimui skirsime 250 000 Eur, EDU Vilnius organizuos dar gausesnius žaismingo skaitymo mokymus su neįtikėtino smagumo lektorėmis Eugenija Sutkute-Toliušiene ir Indre Šeškevičiūte Ovčinikova, o nauji knygų rinkiniai jau laukia savo kelionių į darželius starto.

Džiugu, kad net 42 mūsų darželiai jau taiko Naratyvinio žaidimo metodą, kai perskaityta knyga tampa nuotykių pradžia. Mokytojos sukuria žaidimo siužetą, vaikai randa stebuklingus laiškus nuo nykštukų ar burtininkių, leidžiasi ieškoti žemėlapių, gaminasi laiko mašinas, piratų laivus, sprendžia užduotis, diskutuoja, tariasi ir kartu mokosi. Tokie žaidimai kartais trunka net pusmetį, o į juos dažnai įsitraukia ir tėvai. Esmė paprasta ir labai gili – vaikai patys ieško sprendimų, įveikia iššūkius ir per žaidimą auga. Didžiulė padėka mūsų partnerėms, šio metodo skleidėjoms Doc. Dr. Mildai Brėdikytė ir Doc. Dr. Agnei Brandišauskienei, kurios tyrinėja vaikų ankstyvąją raidą ir mokymąsi per žaidimą bei yra nepamainomos talkininkės mokant Vilniaus darželių pedagogus naratyvinio žaidimo metodo.

Agnė Brandišauskienė, VDU Švietimo akademijos docentė ir Edukologijos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja sako: „Man gražiausia, kai nuo pat ryto vaikai žaidžia vakar skaitytą istoriją. Jie kuria savo istoriją žodžiu, judesiu, gestu. Jie pasakoja vakar girdėtą pasakojimą, kažką pridėdami, perkeisdami, sukurdami. Perskaitytos knygos tampa pagrindu jų istorijoms, jų siekiui suprasti pasaulį ir kurti save. Galiu įvardinti su vaikais skaitomų knygų reikšmę – tai plečia mažųjų žodyną, per kartojimą, rimą ir ritmą tobulina jų klausymo ir įsiminimo gebėjimus, natūraliai skatina vaikus įsivaizduoti dalykus, viršijančius tai, ką jie žino kasdieniame gyvenime, atskleidžia vertybinius dalykus. Tai labai reikšminga.

Tačiau svarbiausia turbūt tai, kad sekamos ir kartu su vaikais skaitomos pasakos – tai vartai į mažų vaikų vaizduotės, nuotykių ir atradimų pasaulį. Juk kas dar gali būti patraukliau gyvenime, nei tai, kai baisusis Hocenplocas, pametęs savo arbatinuką, ateina ryte į tavo kavinę išgerti kavos? Ar, skaitant E. Lei knygą „Miglų slėnio Fėjų burtai”, grupę užpuola pelėsis? Čia tai burtai… Tuomet fėjos tampa raganėlėmis,  tenka keliauti į Pamestinukų šalį ieškoti Rudnosiuko, juoktis kartu su Piktuliu ir išspręsti dar vieną mįslę – ar kartais tas senolis, gyvenantis už mūsų darželio tvoros, yra ne Petsonas? Juk jis laiko dešimtį vištų ir katiną… Čia tai tikras gyvenimas. Ir jis tampa tikras ir gyvas, kai kartu su mokytoja, draugais ir tėvais skaitome knygas ir žaidžiame.”

Apibendrindama galiu drąsiai teigti, kad Vilniaus darželiuose knyga tampa ne tik skaitoma – ji tampa patiriama, kuriama ir išgyvenama. Ir tai prasideda nuo pačių mažiausių. Tikiu, kad būsime vis labiau verti UNESCO literatūros miesto vardo!