LAISVAI su Kasparu

1. Šiandien prasideda naujoji Seimo rudens sesija. Kokiomis nuotaikomis ją pasitinkate?

Džiaugiuosi, kad pavasario sesiją pavyko užbaigti turiningai, o vasara įkvėpė naujoms idėjoms. Rudens sesiją pasitinku su dar didesniu užsidegimu  „įdarbinti“ plastiko atliekas, tad labai tikiuosi, kad artimiausiu metu pavyks šiuos projektus pateikti.

2. Artėja sudėtingas ir brangus šildymo sezonas. Kaip manote, ką jau dabar reikėtų padaryti, kad, pasitelkiant žaliąją energetiką, energijos kainos artimiausiu metu bent kiek sumažėtų?

Būtent tai ir reikia daryti – pasitelkti žaliąją energetiką. Tačiau labai svarbu su visuomene kalbėti atvirai ir suprasti ne tik galimybes, bet ir pavojus. Kartais žalieji sprendimai gali kainas net pakelti, jeigu bus neteisingai suplanuoti, todėl turime galvoti apie energijos kaupimo sprendimus bei inovacijas šioje srityje, o ne užsiliūliuoti paprastais šūkiais. 

Lietuvoje tikrai yra įkvepiančių sprendimų, apie kai kuriuos iš jų neseniai diskutavome ir Seime. Pavyzdžiui, Kauno technologijų universitetas turi veikiančią sistemą, leidžiančią visą per vasarą po žeme sukauptą šilumą naudoti šildymo sezono metu. Tai yra tikras ir efektyvus sprendimas, kaip žalioji energetika gali pagelbėti Lietuvai. Tokių inovacijų mums reikia daugiau.

3. Kokie buvo Jūsų pagrindiniai laimėjimai šios Seimo kadencijos metu ir kokie Jūsų politiniai planai šiai rudens sesijai?

Praėjusi pavasario sesija iš tiesų buvo įkvepianti, nes pavyko įgyvendinti ir projektais paversti ne vieną aplinkai draugišką idėją.

Seime pritarta pakeitimams, kurie gerokai padidins motyvacija įsirengti kuo daugiau elektros įkrovos stotelių automobiliams ir ten siūlyti elektrą už patrauklią kainą. Taip pat, turėsime kokybiškesnius ir aplinkai draugiškesnius architektūros sprendimus, nes daugiau projektų visoje šalyje bus svarstoma Regioninėse architektų tarybose, už kurių darbą apmokės valstybė. 

Pavasario sesijos metu daug kalbėjome ir apie sprendimus, padedančius sutaupyti šilumą. Džiaugiuosi, kad Seime net skubos tvarka pavyko priimti su kolegomis teiktą projektą, spartinantį mažąją renovaciją – šilumos mazgų atnaujinimą. Tai gana techninis sprendimas, tačiau galintis padėti sutaupyti apie 10–15 proc. šilumos energijos. Valstybė skirs didžiulę paramą šiai programai vykdyti.

Šiai rudens sesijai turiu idėjų ir minčių tiek dėl architektūros, tiek dėl žaliosios energetikos, bet savo didžiausią užmojį išskirčiau plastiko perdirbimo Lietuvoje problemą. Šiandien mes mokame didžiules baudas Europos Sąjungai už neperdirbtą plastiką. Jeigu visi galvoja, kad RRF fondas, iš kurio mes finansuojame nemažai programų, ateina už dyką, tai taip nėra – jis finansuojamas būtent iš tokių baudų. Jau laikas apie tai kalbėti ir pakeisti šį modelį, kad tas baudas mokėtų ne visi gyventojai iš valstybės biudžeto, bet tik tie, kas tą neperdirbtą plastiką patiekia į rinką.

4. Esate baigęs ekonomikos, politikos ir psichologijos studijas. Atrodo, kad ši kombinacija turėtų labai padėti dabartinėje veikloje. Ar tai tiesa?

Kažkas yra pasakęs, kad kuo žmogus mažiau žino, tuo labiau jis įsitikinęs savo teisumu. Todėl manau, kad studijos padeda kiek kukliau ir atsargiau vertinti tai, ar iš tiesų esi teisus. Jos nebūtinai suteikia daug praktikos ir įgūdžių, bet labiau padeda suprasti, kiek daug dar nežinai – na, ir kur ieškoti atsakymų. O šiaip gyvenime, bet kurioje veikloje, labiausiai padeda praktika ir reali patirtis.

5. Esate buvęs Vilniaus miesto tarybos narys. Kaip prisimenate šį laikotarpį? Ką pasakytumėte žmogui, kuris norėtų save išbandyti savivaldoje?

Savivalda Lietuvoje iš tiesų yra daug geriau sudėliota nei darbas Seime. Seimo nario darbas kelia iššūkių, nes tu turi atsiriboti nuo visų kitų veiklų. Aš nežinau, ar kur nors dar Europoje yra toks griežtas modelis, bet Lietuvoje taip jau yra. O savivalda iš tiesų yra puikus būdas derinti politinę iniciatyvą su kasdienine veikla, nepametant savo pradinės profesijos, bet toliau jos įgūdžius gilinant ir tuo pačiu išlaikant politinį kelią. Tiems, kas norėtų save išbandyti politikoje, tikrai rekomenduočiau pradėti nuo savivaldos ir patirtį kaupti ten.

6. Kas Jums labiausiai patinka apie Laisvės partiją?

Man patinka tai, kad mes neturime jokio šleifo. Seime teko daug kartų girdėti, kaip visi vieni kitus nuolatos kaltina. Socialdemokratai kaltina konservatorius, konservatoriai kaltina socialdemokratus ir taip toliau. O Laisvės partijoje mes iš tiesų pradedame viską nuo švaraus lapo ir galime koncentruotis į konkrečius darbus ir projektus.

7. Kaip įsivaizduojate aplinkai draugišką Lietuvą po dvidešimt metų?

Klausimas vertas milijono. Man labiausiai kliūva šiukšlinimas. Aš manau, kad daug žaliosios pertvarkos, stambių žaliosios energetikos projektų jau vyks savaime – į vėžes pastatytas garvežys niekur nepabėgs, jis gali tik važiuoti greičiau arba lėčiau. Bet aš labai norėčiau, kad po 20 metų Lietuvoje niekam nebekiltų ranka šiukšlinti ir teršti kur papuola. Juk šita problema ir jos sprendimas tik mūsų pačių galvose.