Laura Bliujienė. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Laisvės partijos frakcijos narė
Prieš Kalėdas Seimo valdantieji teikė laisvą žodį varžančias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas. Vėliau, vasarį, grupė valdančiųjų parengė Seimo statuto pakeitimo projektą, pagal kurį neva būtų uždrausta ,,piktnaudžiauti įstatymų leidybos teise“, ribojant Konstitucijoje numatytą tautos atstovų teisę ir pareigą leisti įstatymus. Dar viena šviežia iniciatyva, gimusi Seime – inicijuoti referendumą, siekiant susiaurinti konstitucinę šeimos sampratą. Kas vienija šias iniciatyvas? Demokratijos ardymas ir manipuliacija.
Referendumas dėl šeimos sampratos, turint tikslą ją surišti tik su vyro ir moters santuoka, motinyste ir tėvyste, yra bandymas patraukti dėmesį, krautis politinį kapitalą pažeidžiamų visuomenės grupių sąskaita, skaldyti sociumą ir užmaskuoti valdžioje esančią betvarkę. Referendumas įprastai yra skirtas klausimams, dėl kurių visuomenė turi apsispręsti ar susitarti. Tačiau pamatinės žmogaus teisės nėra daugumos sprendimo objektas. Teisė kurti šeimą ir partnerystę kyla iš žmogaus orumo, lygybės ir privataus gyvenimo apsaugos principų. Dėl šių vertybių jau esame susitarę Konstitucijoje, o Konstitucinis Teismas yra aiškiai konstatavęs, kad šeima kyla ne vien iš santuokos. Šeima yra ir močiutė su anūku, ir nesusituokę, bet kartu gyvenantys vyras ir moteris, ir vienas kitą mylinčios tos pačios lyties poros. Politikai turi dėti pastangas užtikrinti žmogaus teises, o ne jas atiminėti. Seimo darbas neturi būti paremtas tikslu stumti diskriminacines iniciatyvas, prieštaraujančias Europos Žmogaus Teisių Konvencijai. Laisvės partija jau yra padėjusi ne vienai porai pro bono registruoti partnerystę per teismus. Kol kai kurie Seimo politikai žemina žmones, mes siekiame, kad kiekviena šeima jaustųsi oriai.
Neramu, kad ne vienas Seime gimstantis projektas kelia rimtų klausimų dėl prieštaravimo Konstitucijai. Lyg to būtų maža, politikai ne tik patys teikia su teisės viešpatavimu mažai ką bendro turinčias pataisas, bet ir užmerkia akis dėl neskaidrių kolegų veiksmų politinės atsakomybės prasme. Viena iš valdančiosios koalicijos sudėtyje esančių partijų finansuojama kupiūromis iš lagaminėlių, o didžiausią frakciją Seime turinti partija visus klausimus sprendžia stručio metodu – sukišdama galvą į smėlį ir taikydama infantilų slėpynių metodą, pagal kurį užsidengus akis tikimasi, kad jų niekas nemato.
Vilčių, kad valstybės galvos atsimerks ir prisiims atsakomybę – mažai. Vilties teikia žiniasklaidos atstovų, kultūros bendruomenės aktyvumas, o dar svarbiau – pilietinės visuomenės branda, kurią aiškiai pademonstravo masiniai protestai dar praėjusių metų pabaigoje. Atstovėsim.