Linas Kvedaravičius. Transportas Vilniuje: apie kokybę ir greitį

Linas Kvedaravičius, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir miesto paslaugų komiteto pirmininkas, Laisvės partijos frakcijos narys

Sostinės gyventojai kasmet praranda daugiau nei šimtą valandų transporto spūstyse. Akivaizdu, kad miestas privalo galvoti apie esminį kokybės šuolį kalbant apie transporto sistemą tam, kad vilniečiai neturėtų aukoti savo laiko stovėdami kamščiuose ir reguliuodami radijo stočių dažnius, o aplinka nepatirtų nereikalingos žalos dėl išmetamųjų dujų, kurių galėtų būti išmesta ir mažiau.

Būtina pastebėti, kad kelionių viešuoju transportu skaičius Vilniuje nuolat auga: 2025 metais įvyko net 221,3 mln. kelionių. Džiaugiuosi šiais skaičiais, nes jie demonstruoja, kad miestiečiai vertina mūsų investicijas į paslaugos kokybę – tai susiję ir su naujų maršrutų įvedimu, ir transporto priemonių atnaujinimu, ir naktinių autobusų tinklo plėtra. Didelis greitųjų autobusų maršrutų populiarumas aiškiai rodo greito viešojo transporto poreikį. Tik jį patenkinę galėsime daliai miestiečių pasiūlyti realią judėjimo alternatyvą ir tokiu būdu mažinti transporto spūstis. Vienas iš būdų tą pasiekti yra iš esmės imtis aktyvios A juostų plėtros, taip sudarant galimybę tarp miesto dalių viešuoju transporto judėti patiriant mažesnes laiko sąnaudas. Šalia to reikia sparčiau plėsti maršrutus į labiausiai to reikalaujančias vietoves, dažninti tvarkaraščius, modernizuoti transporto priemonių parką.

Jau daug metų nuolat kalbama ir apie naujos transporto rūšies atsiradimą Vilniuje. Miestui nuolat plečiantis, augant gyventojų skaičiui, natūraliai didėja ir transporto intensyvumas. Todėl  kovodamas su transporto spūstimis miestas turi dėti pastangas ir toliau išlaikyti fokusą į viešojo transporto paslaugas, tačiau svarbu, kad dėl didėjančios jo apkrovos nenukentėtų paslaugos kokybė. Kartu būtina pažymėti, kad miestas jau seniai yra supratęs, kad būtina galvoti ir apie minėtą naują transporto rūšį. Nors tai yra brangus malonumas, ateityje, matyt, šias investicijas reikės daryti. Galima galvoti ir apie metro, ir apie tramvajų, ir apie kitas alternatyvas. Be abejonės, tuo užsiimti reikia labai apgalvotai, racionaliai ir pasvėrus kaštus, kad neužkrautume milžiniškos finansinės naštos ateities kartoms. Šis klausimas dabar yra vertas papildomo dėmesio ir dėl saugumo: kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų mieste nebūna per daug, o po žeme įrengę bent kai kurias naujos transporto rūšies atkarpas du zuikius nušautume vienu šūviu: būtume ir saugesni, ir mažiau laiko stovėtume spūstyse.