2025-11-18
Vytautas Mitalas, Vilniaus m. vicemeras
Vilnius tapo didžiausiu ir turtingiausiu Baltijos šalių miestu. Pernai ši naujiena nuskambėjo garsiai ir vainikavo per paskutinius dešimtmečius nueitą kelią. Investuodami į savo žmones, būdami atviri investicijoms, turėdami šuoliais į priekį skriejantį technologijų sektorių sugebėjome to pasiekti.
Bet čia reikia pasakyti du dalykus: pirma, šis pasiekimas nėra jokia galutinė stotelė, antra, Vilnius turėjo stiprias startines pozicijas. Senatorių pasažą atkūręs ir iš „Vilniaus vandenų“ administracinių patalpų vieną jaukiausių Vilniaus vietų sukūręs Niels Peter Pretzmann sakė, kad jei nebūtų įsimylėjęs Vilniaus senamiesčio, nebūtų nei persikraustęs, nei čia pradėjęs kurti. Vilniaus išskirtinumas ir ekonominės gerovės prielaida ateičiai yra ir išskirtinė Vilniaus architektūra, kurią turim puoselėti, ir svetingumo sektoriaus sukuriamas jausmas miesto svečiams.
Ne vienas investuotojas man yra sakęs, kad itin svarbų vaidmenį renkantis miestą gyventi ar perkelti verslą kuria tai, kaip žmogus jaučiasi mieste. To jausmo, kurį sunku apibrėžti, kūrimas yra mūsų visų tikslas, jei norime sėkmingo Vilniaus ir sėkmingos Lietuvos.
Kas ir kaip tą jausmą kuria? Čia galima vardinti visus, nuo kultūros, švietimo ar socialinių paslaugų sektorių, iki miesto savivaldybės darbų. Šioje dėlionėje nepakeičiamą vietą užima svetingumo sektorius. Be papuoštų viešbučių Kalėdoms ir jaukių bei kokybiškų kavinių ar restoranų pasėdėti, mes netektume dalies to jausmo, kuris daro Vilnių išskirtiniu atvykusiems.
Kitų metų iššūkis visam Lietuvos svetingumo sektoriui gali tapti dar vienos uždarymo bangos šaltiniu. Registrų centras padarė masinį turto vertinimą, kas lems turto verčių išaugimą bene dvigubai. Todėl Laisvės partija Vilniaus miesto taryboje siūlo ir taryba, tikiuosi, priims sprendimą taikyti mažiausią galimą (0,5 proc.) mokesčio tarifą viešbučių, maitinimo, sporto, kultūros ir mokslo paskirties nekilnojamajam turtui.
Pastarąjį penkmetį apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius gavo vieną smūgį po kito. Pandemijos metu jis tapo vienu labiausiai nukentėjusių sektorių Europoje. Vien per 2020 metus į Lietuvą atvykusių turistų skaičius sumažėjo daugiau nei 70 proc., viešbučių užimtumas krito beveik 50 proc., atitinkamai tiek sumažėjo ir pajamos. Papildomų sunkumų įnešė ir rusijos karas prieš Ukrainą, dėl kurio dalis turistų pradėjo vengti Lietuvos. Visa tai vainikavo energetinė krizė, su savo kosminiu greičiu išaugusiomis dujų ir elektros kainomis.
Nuosmukį patyrė ir sostinės restoranai, barai, kavinės. Jie dėl viruso grėsmės per pandemiją būdavo uždaromi patys pirmieji. Pandemija padarė didelę įtaką pačiai maitinimo verslų veikimo logikai – dalis jų išgyveno tik dėl maisto išvežiojimo platformų plėtros. Būdamas Seime teikiau siūlymą, kad 9 proc. lengvatinio PVM tarifo taikymas maitinimo įstaigoms būtų pratęstas, suteikiant daugiau laiko atsigauti. Šiandien tą tęsiame ir savivaldoje, matydami, kad vieną sukrėtimą keičia kitas ir nežinomybė dėl ateities yra ne ką mažesnė nei prieš penkerius metus.
Net 84 proc. maitinimo sektoriaus įmonių Lietuvoje sudaro smulkūs šeimos verslai. Tai reiškia, kad ne vienos šeimos likimas priklauso nuo jų sunkiu darbu sukurtų verslų sėkmės. 2025 m. jau paskelbti 63 maitinimo įmonių bankrotai visoje Lietuvoje, iš jų 24 – Vilniuje. Pernai taip pat bankrutavo daugiau nei 60 verslų. Viso maitinimo sektoriaus pelningumas tesiekia vos 0-4 proc. ir generuoja 2,2 proc. BVP, tačiau turi potencialą augti ir pasiekti ES vidurkį – 10 proc. BVP. Tereikia sudaryti palankesnes sąlygas prisitaikymui prie nūdienos iššūkių.
Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, sulaukiame 25 proc. mažiau turistų. Žmonės nori išeiti į miestą ir pasimėgauti geru maistu ar išgerti bokalą su bičiuliais. Tačiau kitais metais 9 proc. lengvatinio PVM tarifo augimas iki 12 proc. apgyvendinimo paslaugoms, 2024 m. grąžintas 21 proc. PVM tarifas maitinimo sektoriui ir išaugusios NT vertės gali staigiai nublokšti verslus atgal į pandeminių laikų būklę. Kai kurie sostinės viešbučiai ar restoranai jau dabar ima kreditus, kad išgyventų, svarsto, ar galės išlaikyti visus turimus darbuotojus. Minimalus NT tarifas yra mažiausia, ką savivalda gali padaryti. O Seimą skatinu grįžti prie klausimo, kaip keičiant mokestinę aplinką išsaugoti svetingumo sektorių visoje Lietuvoje.
Daugiau naujienų ir aktualijų:
