Laisvės partijos frakcijos narys Tomas Gulbinas
Tiesa ar melas: Lazdynai yra kultūros paveldo vietovė, todėl jokių naujų statybų ir netgi rekonstrukcijų joje būti negali. Tiesa. Lazdynuose leidžiama tik konservuoti ir renovuoti tai, kas stovi nuo 1973 metų. Ir tai galioja visai didžiulei Lazdynų teritorijai. Sunku patikėt. Bet Lazdynų tvarkymo gairių projekte taip parašyta. Deja. Nes toks tvarkymas nei Lazdynams, nei miestui nepadės.
Esu užaugęs to paties laikotarpio statybos ir labai panašių blokinių penkiaaukščių bei devynaukščių rajone Kaune. Ir dėl to dvigubai smalsu – kokį kultūros paveldą mes ten Lazdynuose saugome? Pripažįstu, man Lazdynai visuomet atrodė jaukesni, daug geriau pavykę nei bet kuris kitas sovietinės statybos modernizmo rajonas. Bet kultūros paveldo vietovė? Kodėl? Buvau kažką girdėjęs apie sovietinę premiją už Lazdynų projektą. Tad imu skaityti studiją, kuri tikrai profesionaliai, ir net atrodo su meile parašyta, ir teikiama savivaldybės tarybai kaip Lazdynų tvarkymo gairės.
Jau pirma rekomendacijų pastraipa sukelia nepasitikėjimą – ne pačia studija, o tuo, kokiu būdu Lazdynai tapo kultūros paveldu. Pasirodo, Lazdynai į kultūros vertybių (anuomet – kultūros paminklų) sąrašus įtraukti 1974 m., t. y. iš karto po statybų užbaigimo, neišlaikant šiuo metu bendruoju atveju galiojančio 50 metų amžiaus cenzo. Žodžiu, tik pastatė, ir iškart paveldas. Puikiai atsimename daugelis, kaip tas „paveldas“ okupuotoje Lietuvoje radosi. Na, kad ir Žaliojo tilto skulptūros, kurios iki šiol yra „paveldo sąraše“
Ir toliau nuoširdžiai šiurpstu nuo to, ką randu tvarkymo rekomendacijose. Nykių sovietinių aikščių, nuobodžių fasadų, plačių, tuščių gatvių ir nepateisinamų niekieno erdvių nuotraukos aprašytos kaip pasigėrėjimą turintis sukelti paveldas, kurį reikia puoselėti stipriau. Keisti negalima. Nauja statyba tik vienoje apibrėžtoje nedidelėje teritorijoje (prie baseino). Siūloma išlaikyti funkcinį zonavimą, o tai iš principo reiškia, kad kaip buvo sovietmečiu dvi zonos (miegamoji ir vieno gastronomo), taip ir telieka. Vienintelė galimybė kurtis smulkiam verslui yra pirmo aukšto butų daugiabučiuose išnaudojimas. Ir šiukštu neliesti atvirojo planavimo, t. y. to padriko erdvių išdėstymo, kur negali suvokti, kur kiemas, kur kiek nors privatesnė erdvė, o kur vieša gatvė.
Neneigiu, tikrai tokia kultūra buvo. Tik ar taip stipriai reikia ją saugoti? Nuoširdžiai, ar ateities kartoms nuo to geriau? Ar pati sau neprieštarauja miesto administracija, kai, viena vertus, kalba apie 15 minučių miestą, o kita ranka siūlo didžiulį rajoną Lazdynus palikti su dviem funkcijom: miegoti ir nusipirkti maisto.
Tiesa, vieną modernaus gyvenimo poreikį administracija visgi pripažįsta: trūksta parkavimo. Tad siūlo susiaurinti vejas gatvėse bei kiemuose, ir bus gerai. Po viso atkaklaus rekomendavimo sovietinę „kultūrą“ nuosekliai konservuoti, būčiau nenustebęs radęs siūlymą neliesti, palikti kaip yra, kad geriau primintų 3 automobilių laiptinėje normą. Nes net dviračių takų vidiniuose kvartaluose neleidžia tiesti – tik prie didžiųjų gatvių.
Man atrodo, kad taip saugoti Lazdynus yra klaida. Lazdynai nerodo didelio gyvybingumo. Mano žiniomis, per pastaruosius 10 metų gyventojų sumažėjo 10 proc., nors Vilniaus gyventojų skaičius 10 proc. padidėjo. Darau prielaidą, kad dėl modernaus kokybiško būsto trūkumo. Prastas sovietinių butų išplanavimas, dauguma namų nerenovuoti. Ir kuo mažiau gyventojų, tuo brangiau renovuoti.
Okupacijos pabaigoje 9 dešimtmetyje Lazdynuose gyveno 46 000 gyventojų, dabar 21 000. Vadinasi, turime šildymo, elektros, vandens infrastruktūrą, kuri galėtų aptarnauti dvigubai daugiau gyventojų, bet ja nesinaudojame. Esame turtingi, galime konservuoti. O miestas tegul driekiasi į kraštus, kur reikia ir gatves, ir vamzdžius, ir viešąjį transportą nuo nulio sukurti.
Į laisvos Lietuvos paveldo registrą Lazdynai įtraukti 1993 m. gegužės 21 d. Ar nebuvo taip, kad to sprendimo pagrindu panaudotas sovietinis 1974 m. sprendimas paskelbti kultūros vertybe vos pastačius? Juk ideologiniais tikslais sukurtų „vertybių“ savo nepriklausomoje respublikoje turime ir daugiau, pvz., Žaliojo tilto skulptūros. „Išpaveldinti“, kaip suprantu, yra misija neįmanoma.
Mano nuomonė nėra nė kiek skirta Lazdynų architektams. Kritikuoju dabartinį perdėtą saugojimą, visiškai paneigiantį naujus gyvenimo poreikius. Lazdynų kūrėjai apdovanojimus pelnė už inovatyvumą. Joks inovatorius nesitiki, kad naujovių ateity nebebus. Tad nežinau, ar toks Lazdynų saugojimas yra ir pagarba jų kūrėjams.
