2025-04-08
Erika Kuročkina, Vilniaus miesto tarybos narė, Laisvės partijos frakcijos seniūnė
Kovo pradžioje Europos komisijos pristatytas ReArm Europe planas – 800 mlrd. eurų gynybos išlaidų saugiai ir atspariai Europai priemonių paketas, savotiškas spindulys trapioje Europos saugumo situacijoje. Bet negi ES ir ES biurokratai eilinį kartą „biurokratina“, ir pažeidžiamiausią savo rytinę sieną vėl palieka kapstytis pačiai, o saugi ir atspari Europa ir toliau bus kuriama investicijomis tik į didžiuosius ES gynybos pramonės žaidėjus? Yra tokia tikimybė, todėl šįkart nerimą kelia ne Briuselio sprendimas, bet tai, kaip prioritetus dėlioja mūsų centrinė valdžia.
Situacija tokia – ES atmetė Baltijos šalių prašymą finansuoti Dronų sienos projektą, kurio vertė 12 mln. eurų. Sutikime, suma palyginti yra ašara jūroje, turint omenyje, kad tie 12 mln. Eurų pasiskirsto tarp Baltijos šalių, vertinant, kas pastatyta ant kortos. Štai čia toks ir visai nedidelis testas valdantiesiems – kaip rimtai žiūrima į saugumo politiką ir tikrai nedidelių lėšų projektui skyrimu. Premjero reakcija nuteikia optimistiškai, kadangi jis iš karto pareiškė esą projektą reikės finansuoti patiems. Bet yra bet.
Tuo metu, kai valstybės saugumas ir atsparumas yra prioritetinis, o greitis įgyvendinant saugumo iniciatyvas – esminė sąlyga, Vidaus reikalų ministras ramiai kalba apie Regionų ministerijos kūrimą, jos naudą ir tikslą ją įkurti iki 2026 m. vidurio. Bet o palaukit? Ar nevertėtų tuo metu, kai geopolitinė situacija nebėra tik apie karą Ukrainoje, bet ir JAV muitus bei mūsų ekonomikos konkurencingumą, kai vidaus politika jau yra apie penktosios kolonos formavimąsi aukščiausiuose Lietuvos institucijose, intensyvėjančią dezinformaciją ypač Lietuvos pasienyje esančiuose miestuose – susikoncentruoti ir nukreipti visą energiją būtent šalies atsparumui stiprinti – pasienio apsaugai, technologijų įveiklinimui, investicijoms į vidaus saugumo sistemą, priedangų tinklo Lietuvoje kūrimą. Vertėtų. Ypač vertinant mūsų sostinės – Vilniaus, nepavydėtiną geografinę padėtį.
Galvojant apie Vilnių – Vidaus reikalų ministerijos Dronų sienos projekto prioritetizavimas yra kritiškai svarbus. Artumas Baltarusijai, šalies ekonominis variklis, pagrindinių šalies institucijų koncentracija, talentų traukos centras. Atrodytų, net nereikėtų aiškinti, kokią svarbą vaidina šalies sostinė, bet jeigu jau reikia, tai pora pavyzdžių: 40 proc. Vilniuje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio yra perskirstoma kitoms savivaldybėms, planuojamas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis – iš esmės būtų vilniečių mokestis, ne paslaptis, kad be tam tikrų pajūryje esančių miestų, Vilniuje turto vertė yra aukščiausia, taigi planuojamos surinkti lėšos gynybai, galima teigti, planuojamos surinkti vėlgi – iš Vilniaus. Net, jeigu valdantieji ryžtųsi ir konsoliduotam pajamų mokesčiui – Vilnius ir vilniečiai bus tie, kurie turės nurėžti stamboką uždirbtų pajamų dalį.
Kyla klausimas – kodėl, vertinant ne tik esamą situaciją, bet ir projektuojant galimus scenarijus dėl dabartinės Vyriausybės noro surinkti daugiau lėšų gynybai, būtent sostinė tampa ta, kuri ne tik turės už viską sumokėti, bet dar ir liks pažeidžiamiausiu Lietuvos taikiniu.
Taigi, ministre, gal visgi pirma Dronų siena, apsaugom Vilnių bei visą regioną ir tada jau prie Regionų ministerijos pereikim, jei jos taip jau reikia ir efektyviai veikiančią valstybę matome su dar vienos valdiškos įstaigos atsiradimu?
Daugiau naujienų ir aktualijų:
