Donalda Meiželytė, Vilniaus m. vicemerė
Vilniaus miesto savivaldybės darželiuose grupių rusų ugdomąja kalba mažinimas prasidėjo dar praėjusios miesto Tarybos kadencijos metu. Tuo metu, dirbdama Administracijos direktoriaus pavaduotoja ir kuruodama švietimo sritį, turėjau galimybę išsamiai susipažinti su duomenimis apie veikiančias grupes – kiek jų yra, kokio amžiaus vaikus jos priima ir kokia kalba vykdomas ugdymas.
Būtent tuomet atsivėrė tikrasis vaizdas: 181 grupė rusų ugdomąja kalba mieste buvo neužpildyta, o tuo tarpu 1210 grupių lietuvių kalba buvo pergrūstos, kai kur net viršijant vaikų skaičių, leidžiamą higienos normomis.
Ne kartą teko išgirsti iš tėvų apie paradoksalias situacijas. Viena pažįstama džiaugėsi galinti vesti savo dvynukus į rusų grupę, kurioje tik dešimt vaikų – beveik kaip privačiame darželyje. Tokie atvejai, kai tėvai, negavę vietos grupėje lietuvių kalba, vaikus įrašo į grupes rusų kalba vien todėl, kad ten yra laisvų vietų, – anaiptol ne pavieniai.
Istorinė situacija keičiasi
Tarybiniais laikais darželiai tendencingai buvo statomi poromis – vienas rusų, kitas lietuvių kalba. Todėl natūralu, kad ir po Nepriklausomybės atkūrimo dar ilgai veikė daug darželių, kuriuose ugdymas vyko rusų kalba. Tačiau per laiką situacija natūraliai keitėsi: šiuose darželiuose atsirado lietuviškos grupės, o šiandien dažname iš jų likusios vos 1–3 grupės rusų ugdomąja kalba.
Kai kurie darželiai jau nuo kitų mokslo metų pereis prie ugdymo tik lietuvių kalba. Šis procesas vykdomas apgalvotai ir nuosekliai – be skubotų sprendimų ar dirbtinai keliamo triukšmo. Visi vilniečių vaikai mums yra svarbūs, todėl privalome pasirūpinti sėkminga kitakalbių integracija į mūsų kalbinę aplinką, idant išvengtume susipriešinimo, nesusikalbėjimo, visuomenės poliarizavimosi iššūkių.
Skaičiai kalba patys už save
| Mokslo metai | Grupės lietuvių kalba | Grupės rusų kalba |
| 2023–2024 | 1210 | 181 |
| 2024–2025 | 1228 | 164 |
| 2025–2026 | 1264 | 145 |
Kitais metais planuojama nebeformuoti dar bent 30 grupių rusų ugdomąja kalba, nes šiuo metu jose yra apie 200 laisvų vietų, o poreikis tokioms grupėms toliau mažėja.
Tikslas – galimybė lietuviškoms grupėms visur
Vienas svarbiausių siekių – kad visuose miesto darželiuose būtų galimybė steigti grupes lietuvių kalba. 2023 metais Vilniuje dar veikė keturi darželiai tik rusų ugdomąja kalba. Tačiau pačių bendruomenių iniciatyva ir miesto Tarybai pritarus, trijuose iš jų pradėtas ugdymas ir lietuvių kalba. Liko tik vienas keturių grupių darželis, kurį planuojama prijungti prie didesnio ir taip pat įvesti lietuviškas grupes.
Lietuviškas grupes planuoja steigti ir darželis „Prie pasakų parko“, iki šiol ugdęs vaikus rusų ir lenkų kalbomis.
Dvikalbio ugdymo sėkmė
Didelį postūmį davė ir dvikalbio ugdymo metodo diegimas. Šiuo metu šis metodas taikomas dešimtyje Vilniaus lopšelių-darželių („Berželis“, „Coliukė“, „Gelvonėlis“, „Karuselė“, „Kūlverstukas“, „Lašelis“, „Paslaptis“, „Sveikuolis“, ,,Šypsena”, „Zylutė“) – pradėta buvo nuo trijų. Iniciatyvą įgyvendinti padėjo „EDU Vilnius“ komanda ir VDU Švietimo akademijos dėstytoja dr. doc. Aldona Mazolevskienė, parengusi metodines gaires dvikalbių grupių pedagogams.
Per metus ši komanda atrinko tinkamiausias ugdymo priemones, stebi vaikų lietuvių kalbos supratimo pažangą ir toliau konsultuoja įstaigas, taikančias šį metodą, kuomet pusę dienos ugdymas vyksta rusų kalba, o kitą pusę dienos – lietuvių. Prie lietuvių kalbos stiprinimo tautinių mažumų grupėse prisideda ir vaikams vedamos lietuvių kalbos pamokėlės, fizinio bei meninio ugdymo pamokėlės taip pat vyksta lietuvių kalba.
Nuo tuščių darželių iki augančio miesto Per nepriklausomos Lietuvos metus Vilnius išgyveno ne vieną pokytį. Iki 2009 metų gimstamumas buvo mažas, o miestas augo lėtai – tuomet kai kurios darželių patalpos net likdavo tuščios. Pavyzdžiui, dalis darželio „Delfinukas“ patalpų buvo išnuomota barui. Šiandien situacija visiškai kitokia – Vilnius auga, daugėja jaunų šeimų, o poreikis lietuviškoms darželių grupėms didėja. Todėl kryptingas ugdymo sistemos pokytis – nuo perteklinių rusų kalbos grupių stipraus lietuviško ugdymo tinklo link – tampa ne tik natūraliu, bet ir būtinu žingsniu.