Laisvės partija pritaria pasiektam Nacionaliniam susitarimui dėl miškų, bet atkreipia dėmesį, jog susitarimas – tik dalinis.
„Miškų vaidmuo Lietuvoje jau seniai neapsiriboja vien tik ūkinio jų potencialo išnaudojimu. Du metus su pertrūkiais vykęs procesas leido suderinti skirtingų visuomenės grupių tikslus, kaip plėsti miškų sampratą.
Pasiekti sutarimai leido įtvirtinti miškų valdymo principus atliepiant jų indėlį į klimato krizės valdymą, numato miškų ūkio skaitmenizaciją, mokslinių tyrimų ir miškininkystės vystymą. Didelė dalis šių nuostatų padės įgyvendinti ir Laisvės partijos programos pažadus“, – teigia partijos ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis.
Tačiau, anot K. Adomaičio, visuomenė kelia lūkesčius dėl saugomų teritorijų plėtros miškuose. Saugomų teritorijų plėtra yra ir viena iš kertinių Europos Sąjungos Žaliojo kurso nuostatų, todėl Laisvės partijos nuomone, saugomos teritorijos turi plėstis, o griežtai saugomų miškų plotas turi pasiekti bent 10 proc. visos šalies ploto.
Biologinės įvairovės išsaugojimas taip pat neatskiriamas nuo ryžtingų sprendimų plečiant saugomas teritorijas, kol kas susitarime ši apsauga – nepakankama.
„Nacionaliniame miškų susitarime dėl kilusių įtampų nebuvo rastas bendras požiūris į saugomų teritorijų plėtrą, visų pirma dėl to, kad susitarimas nėra pagrįstas realiais kompensavimo mechanizmais miškų savininkams.
Laisvės partijos nuomone, biologinės įvairovės išsaugojimas ir saugomų teritorijų plėtra įmanoma tik susitarus dėl finansavimo šaltinių. Vienas iš Laisvės partijos siūlomų šaltinių – pajamos iš valstybinių miškų“, – sako parlamentaras K. Adomaitis.
Pasak politiko, Miškų susitarimą vertėtų dar kartą peržvelgti ir diskutuojant su suinteresuota visuomene, verslu, kitomis politinėmis jėgomis, atrasti palankiausius sprendimus, o ne dalinius.
Primename, kad Nacionalinis susitarimas dėl miškų tai – dokumento parengimas, kuris deklaruotų bendras nuostatas dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypčių, atsakytų į klausimus, kaip turėtų būti ūkininkaujama saugomų teritorijų ir kituose miškuose, kartu užtikrinant medienos sektoriaus aprūpinimą žaliava. Vienu iš proceso tikslų taip pat laikytinas su miškais susijusios teisėkūros stabilizavimas.