Laura Bliujienė, Rasa Račienė. Šalin čiuptuvus

Laura Bliujienė ir Rasa Račienė, Laisvės partijos pirmininko pavaduotojos, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės

Prisiminus gruodžio mėnesį užplūsta pasididžiavimas. Masiniai protestai ginant žodžio laisvę nedviprasmiškai pademonstravo, kad Lietuva yra išskirtinai sėkmingas ir brandus jaunos demokratijos pavyzdys. Tūkstančiai žmonių, susirinkę prie Seimo, skandavo laisvės šūkius, prie laužų dainavo laisvės dainas, laikė laisvę ginančius plakatus ir aiškiai parodė, kas jiems svarbu.

Lietuvos identitetas istoriškai remiasi laisvės siekiu. Juk ne kas kita, o laisvės instinktas leido mums ištrūkti iš sovietinės imperijos gniaužtų. Piktina ir kartu liūdina tai, kad valdančioji socialdemokratų, aušriečių ir valstiečių koalicija, padedama kai kurių ryškių mišrios Seimo narių frakcijos veidų, atkakliai bando išplauti šią pamatinę Lietuvos tapatybės dalį. Jie įžūliai spjauna į veidą konstruktyviems žurnalistų pasiūlymams, šluostosi kojas į Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir ignoruoja tiek užsienio, tiek Lietuvos ekspertų bendruomenės rekomendacijas. Valdantieji apsimeta nematantys net masinių mitingų siunčiamų signalų ir tarsi aštuonkojai laikosi apraizgę nacionalinio transliuotojo laisvę.

Matyt, jie bijo būti neperrinkti, todėl žemina pilietiškai nusiteikusius žmones. Žodžio laisvę ribojančių pataisų apologetai mėgsta pasakoti, kad žurnalistų simbolinės tylos sekundės eteryje brangiai kainuoja. Vis dėlto, pataisų autorių manipuliacijos kainuoja dar daugiau – tą rodo kitų valstybių patirtis. Jau matėme, kaip panašūs reiškiniai vyko Vengrijoje ar Slovakijoje. Susidorojus su nacionaliniu transliuotoju, be kita ko, pereinama prie užsienio agentų įstatymo, poveikio komercinei žiniasklaidai priemonių. Tai gali baigtis rimtomis problemomis, o kelias atgal – labai sudėtingas. Todėl turime padaryti viską, kad su demokratija sunkiai derantys projektai net neliktų stalčiuje: jų vieta – makulatūros dėžėje. Ten turėtų pakliūti ribojimas LRT eteryje veikti žurnalistams, dirbantiems kituose medijos kanaluose, vyriausybės įgalinimas nurodyti žurnalistams, kiek ir kokių laidų reikia sukurti, pasiūlymas LRT tarybą įgalioti nustatyti redakcinę politiką, nusprendžiant, ką ir kiek reikia kalbinti. Be to, Venecijos komisija yra konstatavusi, kad jei kokie nors pakeitimai ir būtų daromi, jie turėtų įsigalioti tik ateities LRT vadovybei – būtina išvengti tokios praktikos, kai įstatymas rašomas dėl vieno žmogaus.

Pilietinė visuomenė jau yra įrodžiusi, kad geba ryžtingai ginti ir gintis. Ir padarys tai tiek kartų, kiek reikės. Mes esame kartu su tais, kuriems rūpi. Šalin čiuptuvus nuo laisvo žodžio.