Skirmantas Tumelis. Zookratija Lietuvos politikoje

Skirmantas Tumelis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Laisvės partijos frakcijos narys

Man vaikystėje bobutė sakydavo, kad žmogų sukūrė Dievas. Aš tada tiksliai žinojau, kad žmogus kilęs iš beždžionės ir su bobute ginčydavausi. O Aristotelis rašė, kad žmogus yra politinis gyvūnas. Šiandien ši tezė įgauna netikėtai tiesioginę prasmę – Lietuvos valdžioje stebime ištisą politinės zoologijos sodą. Didžiausia Seimo frakcija jau kone pusmetį kėsinasi užbebrinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Didelė dalis parlamento sėkmingai plėtoja stručių politiką ir sukišę galvas į smėlį organizuoja referendumus dėl šeimos sampratos susiaurinimo, nekreipdami dėmesio į Konstitucinio teismo nedviprasmiškus išaiškinimus. Lyg to būtų maža, sužinojome, kad krabų yra ne tik Kaune, bet ir Seime – paaiškėjo, kad už valstybišką požiūrį ir atsakingus sprendimus pasisakančios politinės jėgos vadovas įtariamas kyšininkavimu, o galimos schemos dalyvių gretose jam buvo priskirta krabo pravardė.

Nenoriu įžeisti gyvūnų, bet šita zookratinė santvarka stabdo Lietuvos vystymąsi. Man ypač skaudu dėl skaidrumo – tai yra pamatinė politinė vertybė, kuri didelei daliai politikų – jokia ne vertybė. Pastaruoju metu daugelį valstybės politinių pareigūnų krečia skandalai: politikai tampa tai specialiaisiais liudytojais, tai įtariamaisiais. Tai, tiesą sakant, yra ir gerai – teisėsauga dirba savo darbą.

Šiandieninis nacionalinės politikos kraštovaizdis neatrodo įkvepiančiai. Tačiau Vilniaus mieste man jau kone dešimtmetį tenka dirbti su atvirais duomenimis. Nuolat atveriame vis daugiau duomenų, siekdami didinti skaidrumą ir praktinę naudą vilniečiams. Kuo daugiau duomenų prieinama viešai, tuo mažiau galimybių piktnaudžiauti valdžia – atviri duomenys leidžia tyrėjams, žurnalistams ar neabejingiems piliečiams nagrinėti viešojo sektoriaus išlaidas, gali padėti išaiškinti korupcinius tinklus, melą ar net rinkimines manipuliacijas. Tikiuosi, niekada negrįšime į laikus, kai informacija gulėjo tik biurokratų stalčiuose. Jeigu nuolat nesistengsime skaidrėti, mūsų politinės kultūros ir demokratijos vystymuisi iškils realus pavojus sustoti.

Pavasaris – puiki proga švarintis. Tegu ir atviri duomenys, ir kitos skaidrumo didinimo iniciatyvos grįžta į prioritetinių politinių veiklų sąrašą.