2024-04-11

Marius Matijošaitis. Azartiniai lošimai: pramoga ar pražūtinga priklausomybė?

Daugelis žmonių į azartinius lošimus žiūri kaip į pramogą, kurios pagalba linksmai praleidžia laiką. Tačiau nemažai daliai žmonių, pradėjusių lošti, azartiniai lošimai tampa klampinančia priklausomybe. Visgi reikia pripažinti, kad priklausomybę azartiniams lošimams turi žmonės visose pasaulio šalyse, o Lietuva – ne išimtis. Asmenys, patekę į lošimų liūną, praranda pinigus, namus, sugriauna šeimas, suprastėja jų emocinė sveikata, įklimpsta į skolas, o vėliau dėl jų, ir dar kitų kompleksinių problemų, pasirenka ir savižudybę.

Apie šią problemą XXI amžiuje girdime vis dažniau, o žmonės, praėję šį gyvenimo etapą, neretai dalijasi savo patirtimis, skatindami ir kitus imtis prevencinių priemonių prieš šią priklausomybę, o ją jau turintiems – išmokti iš to išeiti. Dar visai neseniai antraštės mirgėjo nuo tikriausiai jau visiems gerai žinomo skandalo, kai iš įmonės „BaltCap” pinigų Šarūnas Stepukonis pralošė apie 40 mln. eurų. Ši istorija parodo dabartines įstatymų spragas, o dėl to, kad išvengtume azartinių lošimų priklausomybę turinčių žmonių skaičiaus augimo, turime daryti viską nuosekliai.

Aptarkime, ką jau padarėme mes, kaip valstybė ir visuomenė. Vis dar trūksta informacijos apie lošimų prevenciją, trūksta ir pagalbos priklausomybę azartiniams žaidimams turintiems asmenims. Iš valdžios perspektyvos – trūksta ir subalansuotų bei praktikoje veikiančių įstatymų. Sesijos pradžioje, kartu su kolegomis, teikiau siūlymą dar labiau sugriežtinti ir uždrausti azartinių lošimų reklamą. Tai nėra idealus įstatymas, tačiau tai bent mažas žingsnis į priekį. Turime sau pripažinti, kad vien draudimų politika iš esmės problemų neišspręsime. Šiuo metu azartinių žaidimų bendrovės yra vienos didžiausių Lietuvos sporto klubų rėmėjų, o netekę jų futbolo, krepšinio, rankinio ir begalės kitų sporto šakų klubai susidurtų su dideliais finansiniais iššūkiais.

Tam, kad išspręstume šią problemą, reikia gerai apgalvoto ir žingsnis po žingsnio sudėlioto įstatymų paketo. Būtina rasti alternatyvių finansavimo šaltinių sportui bei žiniasklaidai, kuriuos stipriai remia lošimų verslas. Sporto federacijos mano, jog visiškai drausti azartinių lošimų reklamą yra paviršutiniškas ir populistinis žingsnis. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas teigia, jog lažybų bendrovių parama yra bene pagrindinis finansinis katalizatorius, leidžiantis Lietuvos sportui, ypač krepšiniui, išlikti finansiškai konkurencingam tarptautiniame kontekste.

Nepaisant to, negalime užsimerkti šiam sporto rėmimo aspektui, lošimo verslams nulenkti galvas už jų indėlį, o susidariusias problemas visgi reikia spręsti. Taikomos priemonės sprendžiant šią problemą turi būti kompleksinės, atsižvelgiant į gerąsias kitų valstybių praktikas. Turime plačiau šviesti visuomenę apie azartinių lošimų priklausomybės rizikas. Turi atsirasti daugiau žmonių, galinčių padėti dirbant su šios priklausomybės gydymu. Sistema šiuo metu yra stringanti ir ją privalu koreguoti.

Svarbu paminėti, ką jau esame padarę, kad situacija pagerėtų. Šiuo metu Lietuvoje veikia ,,Nebenoriu lošti” programa. Šios programos tikslas – padėti žmonėms išgyti ir atsisakyti šios priklausomybės. Dabartinės programos veiklos – prašymų dėl savanoriško apsiribojimo nuo lošimų registras, gydytis norinčių žmonių konsultavimas, nukreipimai pagalbai, problematikos viešinimas internetinėse svetainėse bei socialiniuose tinkluose. Taip pat vykdomos ir socialinės reklamos: lankstinukai, plakatai, garso klipai (radijo stotyse), vaizdo klipai (internete ir televizijoje). Vykdomos paskaitos mokyklose, kurias veda psichologai, socialiniai darbuotojai, mokyklos administracija. Šios paskaitos skirtos vyresnių klasių mokiniams ir jų tėvams ar globėjams. Taip pat vyksta ir viešos paskaitos, kurias rengia savivaldybių socialiniai darbuotojai, visuomeninės organizacijos.

Svarbu remtis ir kitų šalių gerosiomis patirtimis. Lietuva yra tarp šalių, kurios griežtai riboja azartinių lošimų reklamą. Ir tai vis tiek nesprendžia esamos problemos. Šiuo metu Europoje blokuojama virš 100 000 nelegalių azartinių lošimų svetainių. Probleminių lošimų prevencijos praktika Europos sąjungos šalyse taip pat yra išties svarbi. Probleminių lošimų prevencija ES skirsto į 6 dalis:

● atsakingo lošimo skatinimas;

● glaudus institucijų bendradarbiavimas;

● papildomas finansavimas prevencinėms priemonėms įgyvendinti;

● aktyvus lošimų organizatorių įsitraukimas į prevencinę veiklą;

● dėmesys nepilnamečių ir kitų pažeidžiamų grupių apsaugai;

● prevencijos priemonių reglamentavimas lošimų įstatymuose.

Turime dar rimčiau susitelkti ir įsisavinti ES lošimų prevencijos priemones. Tik apgalvotais ir nuosekliais sprendimais galime padėti žmonėms išvengti priklausomybės azartiniams lošimams. Artėjant Europos Parlamento rinkimams kviečiu įsivertinti, kurių partijų rinkiminės programos atliepia čia aptartos problemos sprendimus.

Daugiau naujienų ir aktualijų:

Kitos naujienos