Tomas Vytautas Raskevičius, Laisvės partijos pirmininkas
Jau suplanavote ateinančio pusmečio pirkinius? Puiku – išparceliuokime II-ąją pensijų pakopą!
Valdančiųjų pateikti pasiūlymai dėl II-osios pensijų pakopos nėra siekis padaryti papildomą kaupimą lankstesniu ir patrauklesniu – tai bandymas apskritai sužlugdyti šią sistemą, ją išparceliuojant.
Pateikti reformos apmatai (suprantu, kad tai dar nėra galutinis variantas) toli pralenkia Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad iš papildomo pensijos kaupimo pasitraukti galimybę turi turėti pirmiausia tie, kuriems toks kaupimas dėl individualių aplinkybių nebėra tikslingas (pvz., sunki ligą). Pasiūlymais siekiama kaupimą antrojoje pensijų pakopoje padaryti maksimaliai nepatrauklų uždirbantiems tiek didesnes, tiek mažesnes pajamas. Kadangi kaupti bus nepatrauklu, iš pensijų fonduose sukauptų 8 mlrd. eurų didžioji pinigų dalis atsidurs rinkoje, užsukdama tiek infliacijos spiralę, tiek mažindama būsto prieinamumą (dėl papildomų gyventojų investicijų ir dėl to kylančių NT kainų). Socialdemokratų reforma nukreipta prieš labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes?! Puiku!
Kodėl kaupimas II-ojoje pakopoje, įgyvendinus reformą pagal dabar siūlomus apmatus, būtų mažai tikslingas ir skatintų gyventojus atsiimti sukauptas lėšas?
Tam yra dvi pagrindinės priežastys. Visų pirma, visą sukauptą sumą (pagal individualiai įmokėtą sumą ir jos prieaugį, o valstybės paskata virstų taškais Sodroje) atsiimti iš karto būtų galima TIK per pirmuosius 12 mėnesių po reformos. Vėliau būtų galima atsiimti tik 25 proc. nuo sukauptos sumos. Atvėrus tokį „reformos langą“ ir politinių balatalijų kontekste maksimaliai diskreditavus II-ąją pakopą, būtų naivu tikėtis, kad kas nors bent jau nesusigundys galimybe atsiimti visą sumą iš karto. Šią vilionę, kaip suprantu, dar labiau stiprina tai, kad, išsiimant visą sumą, nebus mokamas gyventojų pajamų mokestis, o „reformos langą“ praleidus – išsiimama suma bus apmokestinama 15 proc. tarifu.
Antroji priežastis yra valstybės paskatos kaupiantiems (1.5 % nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU)) pakeitimas GPM lengvata. Jei šiuo metu į II-ąją pensijų pakopą pervedate 3 % nuo savo darbo užmokesčio, valstybės savo ruožtu papildomai perveda 1.5 % nuo VDU. Reiškia, valstybės paskata didina kaupimą ir jo investicinę grąžą (daugiau įmokėjai – daugiau ir paaugo). Atsisakius šios paskatos ir pakeitus ją GPM lengvata, pastaroji bus jau ne investuojama, o grąžinama į Jūsų einamąją sąskaitą po pajamų deklaravimo. Valstybės biudžetui tai kainuos, tačiau skatins vartojimą, o ne taupymą. Be to, 1.5 % valstybės paskatos atsisakymas yra absoliučiai regresyvus pasiūlymas. Nesvarbu, uždirbi daug ar mažai – visi kaupiantieji gaudavo vienodą valstybės paskatą. Dabar gi daugiau uždirbantieji per GPM lengvatą susigrąžins daugiau (tiesa, yra lubos), o mažiau uždirbantieji – mažiau. Išties, labai socialdemokratiška.
Pagrindinė motyvacija, asmeniškai skatinusi mane kaupti II-ojoje pakopoje, buvo ženklus valstybės prisidėjimas prie mano pastangų taupyti pensijai. Šios paskatos nelikus, tikrai norėsis atsiimti visą sumą ir, pvz., susidėti ją į III-ąją pakopą, kurioje turėsiu daugiau laisvės ir galimybių, nutikus gyvenimui, išsiimti man reikiamą sumą, šio sprendimo neapribojant nei 12 mėn. „reformos langu“, nei 25 proc. sumos dydžiui šiam langui pasibaigus. Sunku įsivaizduoti, kad šios motyvacijos reformos architektai nenumatė. Manau, tai padaryta tikslingai – sukuriant kuo daugiau paskatų trauktis iš II-osios pensijų pakopos. Atrodo, kad bandoma nušauti labai daug zuikių vienu šūviu – ir pamaloninti einamuosius poreikius norinčius patenkinti rinkėjus, ir surinkti papildomų biudžeto pajamų nuo vartojimo ir GPM mokesčių, ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl kaupimo, kuris nebėra tikslingas, nutraukimo. Sprendimas šiai dienai, o po manęs nors ir tvanas.
Estijoje priimti analogiški sprendimai dėl galimybės atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas lėmė išaugusią infliaciją ir lėtesnį ekonomikos augimą. Tačiau kam mokytis iš svetimų klaidų, jei galima jas padaryti patiems?