Skirmantas Tumelis. Atviri duomenys Vilniuje

Skirmantas Tumelis, Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys

Dar pirmosios Remigijaus Šimašiaus kadencijos metu (2015–2019), kai kartu su būsimais Laisvės partijos nariais tvarkėme „Egėjo arklides“, radome laiko ir nuostabiai „atvirų duomenų“ iniciatyvai. Ši idėja nebuvo tik formalumas – tai buvo siekis atverti informaciją visuomenei, didinti skaidrumą ir užtikrinti, kad kiekvienas pilietis galėtų matyti, kaip valdoma jo aplinka.

Daugelis turi bendrą supratimą ar nuojautą, kas tai yra, tačiau tikslus apibrėžimas apima keletą esminių aspektų:

1. Viešas prieinamumas – duomenys turi būti laisvai pasiekiami visiems.
2. Teisinis atvirumas – jiems neturi būti taikomi autorinės teisės apribojimai, vadinasi, kiekvienas gali juos naudoti ir interpretuoti be suvaržymų.
3. Kokybė, aktualumas ir struktūra – tam, kad duomenys iš tikrųjų būtų vertingi, jie turi būti nuolat atnaujinami ir standartiškai pateikiami.
4. Atitiktis BDAR (GDPR) – atvirų duomenų viešinimas negali pažeisti asmens duomenų apsaugos taisyklių.

Atvirų duomenų reikšmė ypač išauga šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje, kur duomenys tampa svarbiu sprendimų priėmimo įrankiu. Viešasis sektorius generuoja didelius duomenų kiekius apie įvairias sritis: sveikatos apsaugą, transportą, aplinkosaugą, finansus ir kt. Jei šie duomenys yra laisvai prieinami, jie gali būti naudojami tiek verslo inovacijoms, tiek moksliniams tyrimams, tiek viešosios politikos tobulinimui.

Demokratijoje valdžia yra skaidoma ir suteikiama laikinai tam, kad būtų išvengta jos koncentracijos siaurose grupėse ir galimo piktnaudžiavimo. Tačiau norint išlaikyti skaidrumą, neužtenka vien institucinių saugiklių, tokių kaip Vyriausioji rinkimų komisija ar biurokratiniai barjerai. Būtina užtikrinti, kad informacijos srautai būtų atviri ir nepakeisti.

Kai informacija iškreipiama propagandos ar melo, saugikliai neveikia. Tarkime, politikas galėtų sukurti korupcinę schemą ir gautas lėšas legalizuoti, statydamasis namą. Jei duomenys apie jo pajamas ir sandorius būtų vieši, tokias schemas būtų sunkiau įgyvendinti. Šiuolaikiniai tyrėjai, žurnalistai ir piliečių iniciatyvos vis dažniau pasitelkia atvirus duomenis, kad išaiškintų korupcinius tinklus, viešojo sektoriaus išlaidas ar net rinkimų manipuliacijas.

Kuo daugiau duomenų yra prieinami viešai, tuo sunkiau piktnaudžiauti valdžia. Vienas geriausių pavyzdžių – Lietuvos „čekiukų skandalas“, kai žurnalistai ir aktyvistai, analizavę viešuosius duomenis, išaiškino neskaidrias politikų finansines operacijas.

Kodėl svarbūs atviri duomenys?

1. Mažina galimybes meluoti – kai duomenys yra vieši, sunkiau nuslėpti faktus.
2. Stiprina bausmės neišvengiamumo jausmą – jei visi pėdsakai fiksuojami, net jei ne iš karto, vėliau galima viską atsekti.
3. Skatina geresnius sprendimus – kai sprendimai priimami remiantis objektyviais duomenimis, o ne asmeninėmis nuomonėmis, jie būna kokybiškesni.
4. Atveria galimybes inovacijoms – laisvai prieinami duomenys leidžia verslui ir akademinei bendruomenei kurti naujus produktus, įrankius ir analizės metodus.

Atvirų duomenų situacija Vilniuje

Nuo 2015 m. Vilniaus miesto savivaldybėje atvirų duomenų iniciatyva keitėsi. Anksčiau ja rūpinosi administracijos direktorius su inovacijų ir technologijų grupe, dabar (nuo 2024 m.) už tai atsakinga „ID Vilnius“, kuri standartizuoja duomenis ir perduoda juos Valstybės duomenų agentūrai (VDA).

Tačiau kyla problema: duomenys neišlieką viešai prieinami. VDA pranešė, kad jie dar tik tvarko duomenis, todėl jie nėra atverti visuomenei. Tuo tarpu Vilniaus miesto GitHub paskyroje duomenys atnaujinami vis rečiau. Pavyzdžiai:

• Biudžeto duomenys atnaujinti 2024 m. balandžio 7 d.
• Viešųjų pirkimų duomenys – 2024 m. sausio 15 d.
• Komandiruotės – paskutinį kartą atnaujintos 2019 m. birželio 25 d.

Tai reiškia, kad duomenys egzistuoja, bet jie praktiškai nebeprieinami – tarsi „Šriodingerio“ duomenys.

Kaip spręsti situaciją?

„ID Vilnius“ teigia, kad „žalius“ duomenis gali atverti pagal poreikį, t.y., gavus miestiečių užklausą. Tačiau tai neefektyvu, nes visuomenės nariai ne visada žino, kokie duomenys egzistuoja ir kaip jie galėtų būti naudingi. Atviri duomenys turėtų būti prieinami pagal nutylėjimą, nebent yra aiškiai pagrįstos priežastys juos slaptinti.

Norint pagerinti situaciją, reikėtų įgyvendinti šiuos veiksmus:

• Reguliariai atnaujinti viešai prieinamus duomenis – pavyzdžiui, Vilniaus GitHub paskyroje ar specialiame portale.
• Sukurti aiškius standartus duomenų struktūrai – kad juos būtų lengva analizuoti ir apdoroti.
• Viešinti, kokie duomenys yra prieinami – kad miestiečiai žinotų, kokia informacija gali būti naudinga jiems.
• Užtikrinti, kad VDA nevilkintų duomenų atvėrimo proceso – jei duomenys „tvarkomi“ metų metus, jie tampa nebeaktualūs.

Atvirų duomenų perdavimas Valstybės duomenų agentūrai yra teisinga kryptis, tačiau tai neturėtų reikšti, kad iki šiol atliktas darbas – Vilniaus GitHub duomenų bazė – yra apleidžiamas. Duomenys turėtų būti viešinami ir toliau, o ne dingti „tarp eilučių“.

Aš norėčiau, kad duomenys, kuriuos galime atverti – būtų atveriami pagal nutylėjimą. Tai yra pagal paliepimą ar potvarkį duomenys gali būti slaptinami tai pagrindžiant argumentais. Iniciatyvos perduoti duomenis į VDA yra labai geros. Bet tai nereiškia, jog turime apleisti ir paversti visiškai nebeaktualiais iki šiol padarytus darbus – pvz.: toliau naujinti ir atverti daugiau duomenų GitHub‘e. Juoba, kad dabar, duomenų nėra nei VDA, nei GitHub‘e.