2025-04-16
Tomas Vytautas Raskevičius, Laisvės partijos pirmininkas
Pirmadienį buvau Budapešte, kur Viktoras Orbanas ir jo vadovaujama „Fidesz“ partija, turinti konstitucinę daugumą Vengrijos Parlamente, nuo 2011 metų Konstituciją keitė jau penkioliktą kartą.
Konstituciją. Keitė. Penkioliktą kartą.
Šį kartą pakeitimas apie tai, kad Vengrijoje būtų galima riboti bet kurią pilietinę teisę ar laisvę (išskyrus teisę į gyvybę), remiantis tariama nepilnamečių interesų apsauga. Valdantieji net neslepia, kad tokia pataisa nukreipta prieš Pride renginius, kuriuos siekiama paprasčiausiai uždrausti.
Stigmatizuojamą visuomenės grupę pavertus „atpirkimo ožiu“, kasamasi po liberaliosios demokratijos pamatais. Demokratijos, kurioje rinktis į taikius (!) protestus ir kritikuoti valdžią yra vienas iš būdų priminti politikams, kad jie nėra amžini.
Pilietiniai ir politiniai aktyvistai šį konstitucinį valdančiųjų buldozerį bandė stabdyti blokuodami įvažiavimą į požeminę Parlamento automobilių stovėjimo aikštelę. Taip akistatos su protestuotojais vengiantys parlamentarai negalėtų atvykti į lemiamą balsavimą, tokiu būdu sugriaunant Konstitucijos pataisai priimti reikalingą kvorumą.
Policijos pareigūnų darbo būta itin profesionalaus. Iš pradžių nuo ant žemės susėdusios ir rankomis bei kojomis susikibusios protestuotojų „grandinėlės“ nustumti žurnalistai – kad kuo mažiau „operacijos“ epizodų patektų į spaudos puslapius. Tada patraukti smalsuoliai, stebintys protestą nuo Parlamento rūmų laiptų. Galiausiai, po vieną „surenkami“ protestuotojai, kurie nesipriešina, tačiau iš blokados vietos savo noru nesitraukia. Pareigūnai šalti ir metodiški – visiems protestuotojams išrašomos administracinės baudos, siekiančios iki 200 eurų.
Mano bičiūlė Anna iš liberalios partijos „Momentum“ sako, kad policininkai itin mandagūs. „Jie daro savo darbą, aš darau savo,“ – sako Anna, kurią vos prieš akimirką už rankų ir kojų nešė keturi policijos pareigūnai.
Ir vis tik toks policijos elgesys sukrečia. Nors pareigūnai tiesiog vykdo jiems privalomus vykdyti įsakymus, žvelgiant plačiau, jų veiksmai tarnauja ne demokratijos gynybai, o jos erozijai. Ir kai tokia ardomoji veikla vyksta ne tektoninių lūžių visuomenėje metu (prisiminkime protestus Sakartvele!), o tiesiog kasdienybės rutinoje, supranti, kad valstybės institucijų pasitelkimas, siekiant nutildyti demokratinius kritikus, kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse jau tapo norma. Norma, kurią toleruoja tiek politinis elitas, tiek dalis visuomenės.
Lietuvoje šią savaitę Prezidentas Gitanas Nausėda į Valstybės kontrolės – Aukščiausios audito institucijos – vadovo poziciją pateikė savo patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūrą. Atsiribojant nuo juokelių apie selektyvų „atšalimo“ laikotarpį ar „karjerą ne per lovą, o per Prezidentūrą“, esminis klausimas išlieka: politinis paskyrimas į nepriklausomą, auditą vykdančios institucijos vadovus žeidžia ne tik pačios institucijos legitimumą, bet ir visą stabdžių ir atsvarų sistemą valstybėje. Prezidentas – valstybės politikas – tokiu paskyrimu didina savo galimybes išnaudoti institucijas asmeninių politinių tikslų siekimui.
Sutapimas ar ne, tačiau Seime lygiagrečiai kelią skinasi „užsakymas“ atlikti valstybinį nacionalinio transliuotojo auditą, kurį vykdys ne kas nors kitas, o Prezidento patarėjos galimai vadovaujama Valstybės kontrolė. Nors iš pradžių buvo kalbama apie nacionalinio transliuotojo „veiklos efektyvumo“ (finansinį) auditą, po svarstymo Audito komitete (įdomi detalė – istoriškai Audito komitetui pirmininkauti būdavo skiriamas opozicijos atstovas, tačiau ši valdančioji dauguma šios nerašytos „taisyklės“ nepaisė; šios kadencijos Audito komitetui pirmininkauja „Nemuno aušros“ frakcijos narys Artūras Skardžius) pereita prie LRT misijos, finansavimo modelio ir valdysenos tinkamumo vertinimo. Kitaip tariant, Valstybės kontrolei formuluojama politizuoto LRT audito užduotis, kuria siekiama daryti poveikį nacionalinio transliuotojo veiklai.
Galimai Prezidento patarėjos vadovaujamai Valstybės kontrolei rengiantis vykdyti politizuotą LRT auditą, LRT Tarybai vadovauja Prezidento rinkiminėje kampanijoje aktyviai veikęs politologas Mindaugas Jurkynas. Panašu, kad formuojasi pokyčių vertikalė – auditui nustačius „neatitikimus“, per LRT Tarybą bus inicijuojami nacionalinio transliuotojo vadovybės pokyčiai „politiniam neutralumui“ ar kitiems pagal Prezidentūros pageidavimą suformuluotiems nurodymams įgyvendinti.
Prezidentūra pradėjo oficialią – ir menkai slepiamą – nacionalinio transliuotojo užvaldymo operaciją.
Nacionalinio transliuotojo „perėmimas“ visose šlubuojančios demokratijos laikotarpius pergyvenusiose ar vis dar išgyvenančiose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse – nuo Lenkijos PIS valdymo metu iki Roberto Fico Slovakijoje – buvo viena pirmųjų autoritarų užmačių. Po to sekė pasikėsinimas į teismų nepriklausomumą, rinkimų sistemos pokyčiai, „užsienio agentų“ įstatymas, politinių oponentų marginalizavimas ir mažumų demonizavimas. Viskas lyg pagal ruSSijoje parašytą vadovėlį, siekiant paskatinti neilgą demokratinio valdymo tradiciją turinčias valstybes atsimesti nuo pliuralizmo, teisės viršenybės ir žmogaus teisių.
Jei mums atrodo, kad tai, kas vyksta šiandieninėje Vengrijoje, Lietuvoje atsikaroti negalėtų, privalome sau įsižnybti. Yra labai daug suinteresuotų jėgų – tiek valstybės viduje, tiek už jos sienų – kurios labai norėtų, kad demokratija Lietuvoje silpnėtų. Kai 18 penktosios kolonos atstovų Seime pabandė, prisidengdami tariamais sankcijų neefektyvumo ir žemės ūkio sektoriaus interesų naratyvais, balsuoti prieš gyvybinius Lietuvos interesus, nepratęsiant ribojimų valstybių agresorių piliečiams, juos atsitraukti privertė tik visuomenėje kilęs ažiotažas.
Būtent dėl šios priežasties turime būti atsparūs – nuolatos stebėti, demaskuoti ir viešinti demokratijos nedraugų užmačias, kasančias po jos pamatais. Tokių bandymų bus dar ne vienas ir tik nuo mūsų priklauso, kaip toli jiems bus leista pažengti.
Budapešto gatvėse dažnai galima pamatyti plakatų, kuriuose raudonu brūkšniu perbrauktos Volodymyro Zelenskio, Ursulos von der Leyen ir Manfredo Weberio nuotraukos. „Neleiskime jiems spręsti už mus,“ – sako Vyriausybės užsakymu miestų gatvėse kabantys reklaminiai stendai. Įdomu, kieno nuotraukas tokiuose plakatuose patalpintų Lietuvos autoritarai?
Daugiau naujienų ir aktualijų:
