2024-05-15

V. Mitalas: 4 proc. BVP gynybai turi tapti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos dalimi

Trečiadienį Seime vykusioje diskusijoje „Kaip artėti prie 4 proc.?” Seimo nariai, ministrai bei verslo atstovai susirinko aptarpti šalies gynybos politikos. Diskusijos iniciatorius, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas tikino, kad Lietuvos gynybos ateities tikslas paprastas – mūsų gynyba turi būti nepralaužiama priešui, o tam turime rasti lėšas, kuo mažiau keisdami mokesčių sistemą.

V. Mitalas taip pat nurodė, kad šiuo metu visų – tiek politikų, tiek verslo atstovų – tikslas turėtų būti susitarimas dėl trijų pagrindinių dalykų, padėsiančių sustiprinti šalies gynybą.

„Kad mūsų saugumas toliau augtų ir sugebėtume telkti visuomenę, turime daryti viską, kad ji taptų  labiau pasiruošusi galimoms grėsmėms, suprantanti ir palaikanti mūsų krašto gynybos stiprinimo kryptį. Antra, reikalinga, kad tam realiai ir protingai suplanuotume reikalingas investicijas. Investicijos į gynybą  turėtų augti kuo mažiau keliant mokesčius.

Dar daugiau – kad verslo atstovų iškeltas ir daugiau nei 50 tūkst. žmonių parašais patvirtintas uždavinys pasiekti 4 proc. nuo BVP gynybai turi būtų įtrauktas ir į politinių partijų susitarimą dėl gynybos, kad galėtume tai pasiekti, padarant tai visų mūsų reikalu“, – kalbėjo Seimo narys V. Mitalas.

Prieš prasidedant diskusijai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys V. Mitalas tikino, kad krašto apsaugos stiprinimo srityje jau pavyko pasiekti ryškių pokyčių: „Laisvės partijos suvažiavimo metu, priimdami partijos paruoštą ir gynybai skirtą rezoliuciją, tada sakėme, kad mums reikia Lietuvos ginkluotės ir technologijų pirkimuose aukštesnį prioritetą teikti oro gynybos pajėgumams. Dabar matome, kad tai vyksta Krašto apsaugos ministerijai pateikus labiau subalansuotą ginkluotės įsigijimų planą.

Sakėme, kad būtina Lietuvos kariuomenėje vystyti inovatyvios ginkluotės pajėgumus – pavyzdžiui, sparčiau į dalinius integruoti dronų naudojimą. Dabar matome, kad KAM dėmesys tam taip yra padidėjęs. Duotas naujas postūmis vystyti Lietuvos gynybos pramonę, panaikinat nebūtinus reguliavimus ir tikslingai ją plėtojant. Gynybos pramonės įstatymas yra pateiktas, o „Rheinmetall“ atėjimas iš esmės sustiprins ir Lietuvos saugumą, ir Lietuvos gynybos industrijos ekosistemą.

Inicijavau savanorišką gynybos stiprinimo prenumeratą fiziniams ir juridiniams asmenims bei pasiūliau įsteigti gynybos fondą. Seimas jau pritarė šio įstatymo pakeitimui, o Finansų ministerija baigia rengti tam būtinus pakeitimus.“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasisakė už privačios gynybos pramonės augimą šalyje, taip pat nurodė, jog oro gynyba yra absoliutus prioritetas, kaip ir vokiečių brigados priėmimas.

„Mane kaip ministrę ir kaip pilietę neramina tai, kad ne tik verslas, tačiau ir žmonės bijo. Mes turime nustoti bijoti ir gąsdinti bei keisti grėsmės naratyvą į saugumo naratyvą – Lietuva jau priima sprendimus, kad būtų saugi šalis – kapitalui, žmonėms ir jeigu įvyktų kokia nors provokacijas – mes turėsime reikalingas priemones tam užkirsti kelią – jei reikia numušti droną, ar atstumti priešą.

Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl aš labai pozityviai vertinu 4 proc. gynybai iniciatyvą ir kodėl Laisvės partija atsitraukia nuo savo programinės nuostatos – jokių naujų mokesčių, išskyrus žaliuosius, ir peržiūrime, ką galime padaryti ir pasiūlyti šioje srityje. Mokestinė diskusija dabar yra svarbi, nes mums jau kitąmet reikia 420 mln. eurų“, – diskusijoje kalbėjo ministrė A. Armonaitė.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas nurodė, kad gynybos srityje jo ir Laisvės partijos požiūris sutampa, o KAM priimami sprendimai atliepia bei papildo bendrą nuomonę dėl šalies saugumo – tai padeda judėti gera kryptimi. Pasak ministro, artimiausi darbai KAM priklauso nuo gynybai skirtos BVP dalies – jei iki liepos 1-osios pavyktų susitarti dėl 3 proc. – jau būtų galima solidžiai judėti į priekį, o jei būtų pasiektas 4 proc. BVP, tuomet Lietuva „jau toks ežys būtų, kad jau tikrai meška čia neitų“.

„Mes su kariuomenės vadu pateiksime birželio pradžioje visuomenei, priėmę tam tikrus sprendimus, kaip atrodys planai dėl tam tikrų įsigijimų ir jų krypčių plėtotės, atsižvelgus į tai, kaip atrodys kitų metų biudžetas“, – patikino ministras L. Kasčiūnas.

Anot ministro L. Kasčiūno, jau dabar yra priimami sprendimai, padėsiantys vystyti ilgalaikį pramoninį bendradarbiavimą ir su lietuviškais gamintojais, taip auginant gynybos pramonę. Viena tokių pirmųjų permainų – dronų programa, kurią ministras ketina paleisti dar gegužės pabaigoje.

Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis nurodė, kad nepaisant pozityvių nuotaikų, vertėtų mąstyti ne tik apie pramonės plėtojimą, bet ir apie žmones – šiuo atveju ne tik apie civilius, bet ir apie kariuomenę – kaip ji sudaryta, ar tinkamai pasirengusi ir ar tinkama panaudoti. Lygiai taip reikėtų nepamiršti Šaulių sąjungos, savanorių. Apskritai, A. Matonis įsitikinęs, kad svarbi ne tik oro gynyba, bet ir kariuomenės stiprinimas.

„Ir tam turėtų būti numatytas finansavimas KAM“, – sako apžvalgininkas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus diskusijoje tikino, kad 3 ar 4 proc. nuo BVP skirtingais metais gali reikšti visiškai skirtingą pinigų sumą: „Jeigu ekonomika neaugs, taip kaip neaugo praėjusiais metais, arba augs, taip kaip mes prognozuojame, kitais metais, skirtumas yra 100 mln. O šiame kontekste 100 mln. yra labai svarbu ir gynybai tikrai nebus per mažai.“

G. Šimkus kalbėjo, jog Finansų ministerijai ieškant tvarių sprendimų, kaip gynybai skirti daugiau pinigų, vertėtų pagalvoti ir apie šalies ekonomikos augimą, sveikatą – jei ji bus ne kokia, nesvarbu, kokį procentą nuo BVP jai beskirtume, numatytų lėšų galima ir nepavykti surinkti.

Daugiau naujienų ir aktualijų:

Kitos naujienos