2024-05-15

Morgana Danielė. Apginkime visas Lietuvos šeimas

Lietuvoje jau ne vienerius metus esame susirūpinę vis mažėjančiu gimstamumu ir senėjančia visuomene. Ir tikrai, praėjusiais metais gimusių vaikų skaičius buvo mažiausias per 60 metų. Tačiau kalbant apie gimstamumą, dalis vaikų susilaukti svajojančių žmonių palikti už borto.

Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo paslauga teisės aktai vis dar draudžia naudotis nesusituokusioms poroms ir moterims, dar nesutikusioms tinkamo partnerio. Taip, supratote teisingai – jeigu su savo partnere/-iu nesate susituokę arba jo/-s tiesiog neturite, pagalbinio apvaisinimo teks keliauti į Rygą.

Seime praėjusio pavasario sesijoje jau bandžiau teikti šių teisės aktų pataisas, tačiau mano pasiūlymo kolegos ne tik nesvarstė, bet tiesiog išbraukė iš darbotvarkės. Visgi, šios spragos mūsų teisinėje sistemoje palikti nežadu, todėl kreipiuosi į Lietuvos Konstitucinį teismą. Gal po jo išvadų galėsime pagaliau pradėti diskutuoti apie tai, kad savo piliečių teises į šeimą turime užtikrinti, o ne riboti.

Galėtume manyti, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra ne tokios aktualios, kad reikėtų imtis tokių radikalių veiksmų. Tačiau Lietuvoje su nevaisingumo problema susiduria apie 50 tūkst. porų ir jų daugėja kasmet. Pagalbinio apvaisinimo paslaugomis kiekvienais metais pasinaudoja apie 1000 ir to dėka Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų! Tačiau šie skaičiai byloja tik apie susituokusias poras. Skaičiuojama, kad dar tiek pat porų pagalbinio apvaisinimo paslaugomus naudojasi užsienyje, nes nėra susituokę. Paslauga taip pat negali pasinaudoti partnerio nesutinkančios moterys, norinčios ir galinčios susilaukti naujagimių.

Šį barjerą Lietuvos teisinėje sistemoje peršokti nėra taip sunku – užtenka apsilankyti Latvijoje arba Estijoje. Kitos Baltijos šalys, o taip pat ir daug Europos valstybių, tokių ribojimų kaip Lietuva pagalbinio apvaisinimo paslaugoms netaiko. Taip yra todėl, kad mažos valstybės siekia sudaryti visas galimybes, kad jose gimtų kuo daugiau vaikų.

Tokie Baltijos valstybių įstatymų skirtumai lemia medicininį turizmą – Lietuvos piliečiai gauna paslaugas kaimyninėse valstybėse. Tačiau tokiais atvejais, mūsų piliečiai jaučiasi nuvilti savo valstybės ir priversti prašyti kaimyninių šalių pagalbos rankos, o pagalbinio apvaisinimo paslaugoms išleidžiamos lėšos papildo ne Lietuvos, bet kitų šalių biudžetą. Privačios pagalbinio apvaisinimo klinikos iš Lietuvos taip pat kuria filialus Latvijoje, kad galėtų ten aptarnauti Lietuvos žmones.

Apmaudu, kad savo piliečius stumiame svarbius gyvenimo procesus patirti kitose šalyse, o ne tėvynėje. Juk šeimos planavimas – visų Lietuvos žmonių teisė. Šeima yra ryšys su kitais, kurį žmogus kuria ir laiko savo šeima. Lietuvos Konstitucija užtikrina teisę į šeimą visiems Lietuvos žmonėms, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Teisė kurti šeimą yra ir pamatinė žmogaus teisė, ginama tarptautinių konvencijų.

Be to, apmaudu, kad ne visi mūsų piliečiai gali naudotis mokslo pažanga ir sveikatos paslaugomis. Mokslo ir medicinos pažanga šiandien padeda susilaukti vaikų tiems, kas dar visai netolimoje praeityje tokios galimybės nebūtų turėję. Nuo pagalbinio apvaisinimo paslaugos atsiradimo pasaulyje jau gimė 6,5 milijono vaikų! Galimybė naudotis mokslo ir medicinos pažanga bei sveikatos apsaugos paslaugomis priklauso visiems žmonėms ir ji negali būti ribojama priklausomai nuo vedybinės padėties.

Todėl tikiu, kad tokiems teisės aktų ribojimams turi ateiti pabaiga – Lietuvos įstatymai turi skatinti, o ne riboti gimstamumą. Jei tam, kad Seimas pradėtų šį klausimą svarstyti, reikia Konstitucinio teismo sprendimo, aš pasirūpinsiu, kad jis būtų. Apginkime Lietuvos šeimas!

Daugiau naujienų ir aktualijų:

Kitos naujienos