2026-01-27

Vytautas Mitalas. Ką reikia padaryti, kad visi Vilniaus vaikai kalbėtų drąsiai lietuviškai?

Vytautas Mitalas, Vilniaus m. vicemeras

Valstybės kontrolė sako, kad užsieniečių integracija stringa. Sutinku, bet problema susijusi ir su migracija. Migracijos politiką Lietuvoje būtina peržiūrėti, kad laikini darbuotojai ir liktų tik laikinai, o nuolatinį gyvenimą pasirinkę asmenys integruotųsi. Todėl inicijavau, kad iš ne ES šalių naujai atvykstančių užsieniečių vaikai būtų priimami tik į mokyklas, mokančias lietuvių kalba Vilniuje.

Kremliaus invazijos į Ukrainą sukeltą migracijos bangą mes sugėrėme garbingai. Lietuva parodė svetingumą ir atjautą mūsų broliams ir seserims ir tapo nuo karo, kartu ir nuo represinių režimų, bėgančių žmonių gyvenimo stotele ar nuolatinio gyvenimo vieta. Tai – Vilniaus misija, kurią šis garbingas miestas ne kartą istorijos eigoje atliko tinkamai.

Dabar yra laikas užtikrinti visiems iš tikro lygias galimybes ateityje. Vilniaus švietimo pažangos ataskaitoje matoma tendencija, jog tautinių mažumų mokyklų absolventų pasiekimai yra kuklesni, nei moksleivių, besimokančių lietuvių kalba. Tam nemažą įtaką daro ir nepakankamas lietuvių kalbos pamokų skaičius, ir į Vilnių atvykę skirtingo amžiaus moksleiviai. Šiuo metu Vilniaus savivaldybės mokyklose mokosi 3485 užsieniečių vaikai. 77 proc. iš jų mokosi tautinių mažumų mokyklose, daugiausiai rusų dėstomąja kalba. Vien per 2025-2026 mokslo metus sostinėje pradėjo mokytis 481 užsieniečių vaikų, iš kurių 289 atvyko iš Ukrainos. Didelė atvykusiųjų koncentracija mokyklose rusų kalba apsunkina galimybes gerinti lietuvių kalbos pasiekimus – tai įvardija ir pačios mokyklos.

Pradėsime nuo pradinio ugdymo. Tyrimai ir praktika rodo, kad būtent pradinėse klasėse kalba išmokstama greičiausiai. Tam pritaria ir Švietimo ministerija. Ugdymo planuose įtvirtinta, kad 1–4 klasių užsieniečiai moksleiviai turi būti mokomi lietuvių kalbos pagal panardinimo metodiką ir pastoliavimo praktiką. Trumpai tariant, vaikas nuolat būna lietuviškoje kalbinėje aplinkoje ir natūraliai pradeda išmokti kalbą, derinant su jam skirta individualia pagalba. Valstybės kontrolės teigimu, vyresniems vaikams panardinimo metodas gali nebūti toks veiksmingas ir sukelti daugiau sunkumų integruojantis.

Migracija negali būti savaime vykstantis procesas, kuris „tiesiog nutinka“. Ypač, kai nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko daugiau nei 100 tūkst. karo pabėgėlių, o iš viso laikinus leidimus gyventi čia turi daugiau nei 200 tūkst. užsieniečių. Mes privalome valdyti migraciją ir aiškiai atskirti migrantų tipus, atitinkamai pritaikant ir jiems keliamus lūkesčius. Laikinai atvykusiems darbo migrantams buvimas ir turi būti laikinas. Lietuva turėtų šią situaciją valdyti dvišalėmis sutartimis, kurios atlieptų mūsų darbdavių interesus. Tačiau čia įsitvirtinti ilgiau norintiems užsieniečiams privalome duoti aiškius integracijos įsipareigojimus, kurių pagrindas – lietuvių kalbos mokymasis. Tai yra ir mūsų pačių atsakomybė, nes nepanašu, kad artimiausiu metu atvykstančiųjų srautai mažės.

 Per pastaruosius metus Vilniuje padarėme daug, kad lietuvių kalbos mokymasis stiprėtų. Tautinių mažumų darželiuose įvedame dvikalbį ugdymą, atitinkamai koreguojame grupių ir klasių skaičių. Vis daugiau mokyklų dėsto dalykus lietuvių kalba, didina lietuvių kalbos pamokų skaičių ar steigia klases lietuvių kalba. Trečius metus organizuojame lietuvių kalbos mokymus kitakalbiams mokytojams, kursus baigė beveik 200 jų. Nors ir iš valstybės palaikymo trūksta, mokyklos pačios drąsiai imasi pertvarkų.

Vilnius visada buvo ir išliks atviru, laisvu miestu. Bet valstybinę kalbą turime mokėti visi – taip ir lengviau susikalbėsime tarpusavyje, ir atvykę vaikai turės daugiau galimybių sėkmingai čia integruotis. Todėl kviečiu rusų kalba mokančias Vilniaus mokyklas įtvirtinti lietuvių kalbą savo nuostatuose ir parodyti, kaip galima suderinti kokybišką ugdymą, integraciją ir gimtosios kalbos išsaugojimą.

Jei nesiimsime realių veiksmų dabar, greitai turėsime daug socialinių burbulų, kuriuose lietuvių kalbos bus mažiau, o socialinės atskirties – daugiau. Mano tikslas, kad visi Vilniaus vaikai šnekėtų drąsiai lietuviškai.

Daugiau naujienų ir aktualijų:

Kitos naujienos

Jūs sėkmingai užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį.