Zuzana Vasiliauskaitė. Kodėl dar nevėlu 2027 m. pavadinti Lietuvą kūrusių moterų metais

Zuzana Vasiliauskaitė, mokslininkė, lyčių lygybės ekspertė, Laisvė partijos valdybos narė

2027-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti Nepalūžusių moterų metais. Tais metais Lietuvos kultūros bei švietimo įstaigos ir šalies savivaldybės rengs įvairius renginius, siekiant paminėti tris Lietuvos istorijai svarbias moteris – gydytoją ir rašytoją, išgyvenusią tremtį, Dalią Grinkevičiūtę, tapybos miniatiūrų meistrę Lidiją Meškaitytę ir išeivijos poetę Liūnę Sutemos. Siekiama priminti visuomenei, kad moterys yra svarbios valstybės veikėjos, kad gyvename visuomenėje, kurią sudaro dvi didžiausios visuomenės grupės – moterys ir vyrai, o moterų nuopelnai turi būti taip pat matomi ir švenčiami kaip ir vyrų. 

Tai puiki Kultūros ministerijos iniciatyva ir tuo galime džiaugtis. Visgi tenka pripažinti, kad pirmasis blynas prisvilo. 2027-aisiais metais bus minimos penkios iškilios Lietuvos asmenybės – trys moterys ir du vyrai. Be jau minėtų D. Grinkevičiūtės, L. Meškaitytės ir L. Sutemos, tais pačiais 2027 metais minimi poetas Oskaras Milašius ir Palaimintasis arkivyskupas J. Matulaitis.

Tačiau kaip atsitiko, kad skirtingai nuo vyrų, moterų istorijos buvo apjungtos, tarsi suapvalintos į vieną, sukuriant įspūdį, kad jos vertos dėmesio tik kaip junginys, epochos atspindys, bet ne kaip ryškios ir Lietuvai svarbios asmenybės, kokios jos ir yra. Ir kaip gi atsitiko, kad parinktas moteris nugalinantis metų pavadinimas – „nepalūžusios“? Ar norima pasakyti, kad visos kitos tos epochos moterys palūžo?

Kaip psichologijos mokslų daktarė, tirianti potrauminio augimo fenomeną, galiu atsakingai pareikšti, kad ne sudėtingų gyvenimo situacijų patyrimas, bet pastangos tuos patyrimus įveikti mus augina ir stiprina. Tad net jei ir buvo siekiama šiuo pavadinimu pabrėžti moterų stiprybę, buvo pabrėžtas jų gležnumas.

Žodžių junginys „nepalūžusios moterys“ skamba taip, tarsi kažkas, kas yra labai moteriška ir tik šioms trims moterims to pavyko išvengti.

Būtina rasti naują metų pavadinimą, kuris atspindėtų visų šią epochą išgyvenusių moterų galią, išsaugotą autoriteto jausmą ir aktyvų įsijungimą į valstybėje vykusius procesus.

Kalba yra svarbus dalykas, žodžiai turi didelę jėgą, jie gali mus įgalinti arba atvirkščiai nugalinti. Manau, dar ne vėlu pakeisti metų pavadinimą ir atsižvelgiant į moterų bendruomenės pasiūlymus 2027 metus vadinti „Lietuvą kūrusių moterų metai“. Kurkime moteris įgalinančius naratyvus, atspindinčius jų vaidmens svarbą, realius nuopelnus ir didžiulę kompetenciją.

Istorija turėtų vienodai ir tinkamai atspindėti abi didžiąsias visuomenės grupes – moteris ir vyrus – ir jų nuopelnus Lietuvai.

Lietuvoje veikia stiprios moterų nevyriausybinės organizacijos, išugdžiusios platų lyčių lygybės eksperčių ratą, su kuriomis turi būti konsultuojamasi, jos turi būti kviečiamos į sprendimų priėmimo erdvę, tuomet panašių klaidų galėsime lengvai išvengti.

Baigdama kviečiu Kultūros ministeriją teikti Vyriausybei 2027-ųjų metų pavadinimą Lietuvą kūrusių moterų metai ir atitinkamai patikslinti jų minėjimo planą.