5% BVP gynybai – mūsų saugumo garantas!

Nuoseklūs darbai stiprinti Lietuvos saugumą visada buvo vienas iš pagrindinių Laisvės partijos tikslų. Dėl to praėjusiais metais palaikėme visuomenininkų iniciatyvą „4 procentai“ didinti investicijas į gynybą ir programiniuose Laisvės partijos dokumentuose užfiksavome tikslą kuo greičiau padidinti gynybai skiriamų išlaidų dalį iki 4 proc. nuo BVP, vietoj tuo metu pasiekto 3 proc. nuo BVP tikslo. 

Besikeičiant JAV prioritetams Europoje ir atsakant į Rusijos karinės agresijos iššūkius Ukrainoje bei visame regione šis tikslas jau nebėra pakankamas. JAV naujosios administracijos pareigūnai ne kartą būtent Lenkiją minėjo kaip siektiną pavyzdį Europoje dėl skiriamų 5 proc. nuo BVP gynybai. Be to, pastaruoju metu atliktos karinės simuliacijos, kuriose dalyvavo Lietuvos, JAV ir kiti tarptautiniu lygmeniu pripažinti karybos ekspertai bei praktikai parodė, kad dabartiniai Lietuvos gynybos finansavimo tempai nėra pakankami, kad, laukdami sąjungininkų pajėgų, galėtume atremti Rusijos pajėgų puolimą ir išstumti jas iš Lietuvos teritorijos bei kartu gebėtume naikinti priešo pajėgas jo teritorijoje. 

Todėl:

1. Pasisakome gynybos sričiai skiriamo finansavimo padidinimą iki 5-6 proc. BVP ir skatiname užsibrėžti šį tikslą atnaujintame nacionaliniame politinių partijų susitarime dėl gynybos politikos sustiprinimo;
2. Siekiant šio tikslo, būtina užtikrinti atsakingą ir veiksmingą papildomų lėšų panaudojimą, taip pat aiškiai komunikuoti su visuomene, kaip bus išleistos lėšos gynybai ir kokiais konkrečiais būdais visuomenė, nevyriausybinės organizacijos, verslas gali prisidėti prie bendrų tikslų stiprinant valstybės karinį, pilietinį, patriotinį atsparumą;
3. Papildomos investicijos į gynybos stiprinimą turi visų pirma atliepti karinį patarimą ir būti skirtos išmaniajai, prisitaikančiai karo iššūkių ir didesnį efektą turinčiai technikai ir ginkluotei: moderniai šarvuotai technikai, mobilesnei bei tikslesnei toliašaudei artilerijai, reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms, oro atakų galimybių vystymui (pvz., sraigtasparniai), oro gynybos bei priešraketinėms gynybos sistemoms, elektroninės kovos priemonėms, bepiločiams orlaiviams, ypač santykinai mažai kainuojantiems, bet priešui ženklią žalą darantiems žvalgybiniams ir FPV dronams, automatizuotoms informacinėms sistemoms ir kibernetinio saugumo įrankiams, minavimo ir išminavimo sistemoms. Lietuvos kariuomenėje taip pat turime užtikrinti tokių vienetų, kaip dronų kuopų, o perspektyvoje – dronų pulko, sukūrimą bei dronų teikiamą pranašumą suteikti visiems vienetams nuo pėstininkų skyriaus ir aukščiau;
4. Viena iš esminių prielaidų efektyviai atgrasyti priešą – užtikrinti kuo didesnį ir kuo spartesnį nuolatinį NATO sąjungininkų karių, ypač Vokietijos brigados, dislokavimą Lietuvoje. Tam būtina kaip įmanoma labiau supaprastinti ir sutrumpinti planavimą, ypač įsigijimų srityje, užtikrinti greitą ir lankstų sąjungininkų vienetams reikalingos infrastruktūros parengimą ir jos palaikymą bei finansavimą;
5. Vidinių Lietuvos gynybos pramonės pajėgumų stiprinimas turi apimti visas Lietuvos ekonomikos šakas. Lietuvos gamintojai turi tapti svarbia ir nepamainoma gynybos pramonės tiekimo grandinės dalimi. Tai įgyvendinti galima, pavyzdžiui, konsoliduojant Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir Inovacijų agentūros prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kompetencijas, programas bei žmogiškuosius resursus. Lietuvos kariuomenė turi aktyviai dalyvauti Lietuvos gynybos pramonės vystyme nuo iššūkių identifikavimo, gynybos inovacijų vertinimo iki platesnių galimybių suteikimo įsigyti ir testuoti naujas technologijas. 
6. Privalome skirti ypatingą dėmesį rusiško fašizmo („rašizmo“) ideologijos plėtrai ir kovai su dezinformacija viešojoje erdvėje bei eliminuoti ją visuose visuomenės sferose bei institucijose, ypač – valstybės institucijose ir ugdymo įstaigose;
7. Didinant investicijas į gynybą iki 5-6 proc. būtina aiškiai nurodyti tam reikalingus finansavimo šaltinius, analogiškai, kaip tai jau buvo padaryta 2024 m. steigiant Gynybos fondą:

• Skolinimasis – viena iš galimybių greičiausiai padengti artimojo laikotarpio išlaidoms būtinas lėšas. Lietuvos valdžios skola paskutinį praėjusių metų antrą ketvirtį siekė 37 proc. šalies BVP ir buvo viena iš mažiausių visoje ES (šešta nuo galo), kurios vidurkis siekia 82 proc.;
• Būtina siekti efektyvesnio valstybės valdomo nekilnojamojo turto valdymo, jo panaudojimo funkcijų požiūriu. Šiandien valstybė su savivaldybėmis disponuoja daugiau nei 70 tūkst. įvairių nekilnojamojo turto objektų, kurio dalį galima optimizuoti, perduoti rinkai ar efektyviau įveiklinti;
• Turime ryžtingiau suvaldyti PVM atotrūkį, kontrabandą ir sudaryti galimybes žmonėms išeiti iš šešėlinės ekonomikos. Nors pastaraisiais metais PVM atotrūkis Lietuvoje ir mažėjo, jis vis dar sudaro 12-13 proc., kai kaimyninėse valstybėse (Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje) – 1-4 proc. Aktyvesnė kova su šešėline ekonomika galėtų padėti surinkti dar bent 400 mln. eurų pajamų;
• Artimiausiu metu iš dalies įšaldyti valstybės administravimui skiriamų išlaidų augimą, trečdalį iš to skiriant gynybai. Tai, mūsų skaičiavimais, per artimiausius trejus metus leistų gynybos investicijas padidinti ~ 423 mln EUR. Dirbtinis intelektas, IT sprendimai ir priimta valstybės tarnybos reforma, leidžianti į valstybės tarnybą pritraukti aukštos kvalifikacijos profesionalus, sudaro prielaidas efektyvinti valstybės administravimo aparatą, užtikrinant atlyginimų augimą ir esamų asignavimų rėmuose;
• Mokesčių sistema turi būti kuo paprastesnė ir aiškesnė, todėl būtina pradėti diskusiją ne dėl mokesčių didinimo, bet jau egzistuojančių lengvatų peržiūrėjimo. 
• Valstybė turi vykdyti proaktyvią, verslui, darbuotojams ir investuotojams palankią politiką, kuri padėtų pritraukti užsienio investicijas ir kurtų naujus ekonominio augimo šaltinius;
• Kartu su kitomis regiono valstybėmis turime aktyviau siekti, kad Europos Komisija sudarytų galimybes lanksčiau traktuoti išlaidas gynybai skaičiuojant fiskalinį deficitą;
• Europos Sąjunga yra užšaldžiusi 200 mlrd. vertės Rusijos centrinio banko turtą, kuris taip pat gali būti naudojamas Ukrainos ir Europos saugumui sustiprinti.