2025-02-17
Ieva Dirmaitė, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narė, Vilniaus Žmogaus teisių komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos atstovė
Šiandien Lietuvos kalendoriuje – Nacionalinė emancipacijos diena. Kažkam atrodo absoliučiai nereikšminga, kažkam – dirbtina ir neaktuali, o kažkam – dar viena proga pasidemonstruoti. Šįkart toms feministėms. Ir vis dėlto mūsų valstybei labai reikšminga diena. Savo modernumu – rinkimų teisės moterims suteikimu – anuomet pralenkę tokias šalis kaip JAV ir Prancūzija, pakeliui į XXI amžių iššvaistėme pagreitį ir užtrukome bene amžių, kad oficialiame valstybės Atmintinų dienų kalendoriuje atsirastų ši diena.
Šios dienos pamatai Lietuvoje pradėti dėti dar 1905-aisiais, Didžiojo Vilniaus Seimo metu, kuomet į valstybės reikalus vis aktyviau norėjo įsitraukti moterys, tačiau tam dar nebuvo teisinio pagrindo. Kitaip tariant, moterys net negalėjo būti lygiateisės savo valstybės kūrėjos, tai yra pilietės. Imtis iniciatyvos skatino ir jau į reiškinį išaugęs sufražisčių judėjimas Didžiojoje Britanijoje.
Ar moterys Lietuvoje tapo labiau matomos ir girdimos?
Pagal praėjusių metų pabaigoje Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbto indekso, kuriuo kasmet matuojama moterų ir vyrų lygybė ES šalyse, duomenis, Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio.
Tam įtakos turi daug veiksnių. Nuo profesijų skirstymo vis dar į „vyriškas“ ir „moteriškas“ iki nekintančios tendencijos darbo užmokesčio atotrūkyje, kuris Lietuvoje 2024 metais buvo apie 13 proc.
Reikšminga ir tai, kad moterų dalyvavimas sprendimų priėmime per daugiau nei šimtmetį vis dar apmaudžiai per mažas. Ir tai puikiai iliustruoja tiek įmonių valdybos, kuriose moteris su retomis išimtimis vis dar gali ant vienos rankos pirštų skaičiuoti, arba jeigu ir yra, tai nebūtinai priimamos už stalo kaip lygios žaidėjos, tiek moterų skaičius aukščiausio lygio vadovių pozicijose, ypač tam tikrose srityse, kaip inžinerija, statyba ir kt.
Čia, vienok, situacija gali pradėti keistis, kai 2022 metais siekis užtikrinti lyčių balansą šioje srityje tapo ir Europos Komisijos prioritetu, virtusiu direktyva, dėl savo turinio esmės labiau žinoma „Moterų valdybose“ (angl. Women On Boards) pavadinimu. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, praėjusių metų gruodį šios direktyvos nuostatos perkeltos į du Lietuvos teisės aktus – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą bei Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą.
Politikoje vis dar dominuoja vyrai
Kita akivaizdi sritis, kurioje sprendimų priėmime moterų vis dar per mažai – Lietuvos politinė arena. 2024 metų pradžioje iš 60-ies Lietuvos savivaldybių tik 6-iose merių pozicijas užėmė moterys ir tai yra viso labo 10 proc. VRK duomenys rodo, kad savivaldybių tarybose vyrų dirba beveik tris kartus daugiau nei moterų.
Panaši situacija ir naujame Seime – jame dirba 39 parlamentarės, kurios sudaro 27 proc. visų Seimo narių skaičiaus.
Klausimas kyla, kiek kokybiškai tiek miestų, tiek valstybės lygiu yra politiškai atstovaujamos moterys? Kaip turime auginti jaunąją kartą, kad daugiau mergaičių norėtų tapti prezidentėmis, ministrėmis, merėmis?
Moteriausybe vadintas praėjusios kadencijos ministr(i)ų kabinetas po 2024-ųjų rinkimų taip pat grįžo prie klasikos – tikrosios Vyriausybės, kurioje moterų ministro pozicijoje mažiau nei trečdalis. Kita vertus, turėti krašto apsaugos ministrę yra svarbus momentas valantis nuo lyčių stereotipų.
Stereotipai vis dar sunkiai griūva
Stereotipų, kurių pagrindas – lyčių skirtumai, vis dar stipriai įsišakniję įvairiose mūsų gyvenimo srityse. Net miestų planavimas, infrastruktūros kūrimas vis dar yra paremtas vyriško žvilgsnio perspektyva.
O kiek dar tylomis toliau nurysime įvairius pašaipius, iš galios pozicijos nutėkštus komentarus, kaip ne bobų reikalas arba mergaite, sakomą gerą darbo patirties ir profesionalumo bagažą sukaupusiai suaugusiai moteriai, arba kokios karjeros jums reikia, jums vaikus gimdyti laikas moteriai, kuri pasirinko prioritetą skirti profesiniam augimui, Lietuvos vardo garsinimui pasaulyje, o ne demografijos kėlimui.
Ši diena yra gera proga apie tai kalbėti, dar svarbiau – tiesiog imti ir pabaigti tas patyčias lyties pagrindu. tiesiog imti ir pabaigti tas patyčias lyties pagrindu. Ir tai galioja tiek moterims, tiek vyrams. Visi kuriame valstybės ar organizacijos kultūrą. Renkamės pritarti ar netylėti.
Noriu tikėti, kad tas naftalino tvaikas iš mūsų valstybės koridorių ir kabinetų su Lietuvos sparčiu progresu ilgainiui pasitrauks ir ateis tiesiog žmogų gerbianti karta. Nesvarbu, ar vyras, ar moteris, esmė – sukaupta patirtis, aštrus protas, tvirtas vertybinis kompasas, atsakomybė veikti. Situacija išties keičiasi, tik vis dar per lėtai.
Dėmesys Vilniaus kūrėjoms
Kol esame kelyje į tą lyčių lygybę, valstybės augančiai kartai reikia herojų, kad būtų į ką lygiuotis. Reikia daugiau pliateryčių, meilutyčių, štreimikyčių, gražinyčių-tylų, grybauskaičių. Pamirštame, kad daug įkvepiančių asmenybių turime mūsų valstybės ir Vilniaus krašto kūrėjų gretose. Kai kurių net nežinome, kol neištraukiame vardų iš istorijos verpetų.
Mažas, bet svarbus darbas šio progreso link prasideda Vilniaus istorinės atminties komisijoje, kuriai Vilnių ir Lietuvą kūrusių, čia gyvenusių ir aktyviai veikusių moterų atminimo įamžinimas yra viena iš prioritetinių krypčių, ties kuria aktyviai pradedame šiais metais dirbti. Džiugina, kad aplink šį sprendimų priėmimo stalą sėdi beveik subalansuotos vyrų ir moterų pajėgos.
Nacionalinės emancipacijos dienos proga palinkėjimas visoms ir visiems mums, kurie auginame naują kartą – tegul auga su Vytės drąsa. Kad būtų labiau matomos ir girdimos ten, kur priimami didieji sprendimai!
Daugiau naujienų ir aktualijų:
