Donalda Meiželytė, Vilniaus m. vicemerė
Kiekvieną kartą lankydamasi Vilniaus darželiuose išgyvenu stebuklą – matau vaikus, kurie su nepaprastu užsidegimu kuria savo unikalius pasaulius. Vieną dieną jie tampa astronautais, tyrinėjančiais tolimas galaktikas, kitą – drąsiais keliautojais, gelbstinčiais paslaptingos salos gyventojus. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie tiesiog žaidžia, iš tiesų tuo metu vyksta svarbi ugdymo proceso dalis. Todėl taip nuoširdžiai tikiu žaidimo galia ir džiaugiuosi, kad Vilnius jau ne vienerius metus kryptingai investuoja į naratyvinio žaidimo metodiką mūsų darželiuose.
Naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodika (NEPL) buvo sukurta mokslininkų – mūsų bičiulės dr. Mildos Brėdikytės ir prof. Pentti Hakkarainen. Lietuvoje ją išpopuliarino VDU Švietimo akademijos doc. dr. Agnė Brandišauskienė. Metodika remiasi kultūrine-istorine raidos teorija ir pabrėžia, kad vaiko vystymuisi itin svarbus prasmingas, vaizduote paremtas žaidimas.
Naratyvinis žaidimas – tai daugiau nei žaidimas. Tai būdas vaikams pažinti pasaulį, mokytis bendradarbiauti, kurti, spręsti problemas ir atrasti savo balsą. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokia ugdymo forma stiprina vaikų kalbinius gebėjimus, socialinius įgūdžius, kūrybiškumą ir pasirengimą mokyklai. Tačiau svarbiausia, kad vaikai mokosi natūraliai – per smalsumą, vaizduotę ir džiaugsmą.
Man labai artima mintis, kad vaikystė neturi būti skubinama. Vaikai neturi kuo greičiau tapti mokiniais. Jie pirmiausia turi būti vaikai – žaisti, fantazuoti, kurti ir patirti pasaulį taip, kaip jiems būdinga. Būtent todėl žaidybiškumas ugdyme man nėra gražus priedas prie ugdymo programos. Tai vienas svarbiausių kokybiško ikimokyklinio ugdymo principų.
Didžiuojuosi, kad Vilnius šioje srityje yra tarp lyderių Lietuvoje. Nuo 2019 metų naratyvinio žaidimo metodikos mokymuose dalyvavo daugiau nei šimtas mūsų pedagogių iš kelių dešimčių sostinės darželių. Per šį laiką daugiau nei tūkstantis vaikų leidosi į šimtus bendrų žaidimų istorijų, kuriose mokėsi ne todėl, kad reikia, o todėl, kad jiems buvo įdomu. Taigi, tai nėra vienkartinė iniciatyva – Vilniuje nuolat organizuojami pedagogų mokymai, praktiniai susitikimai ir konferencijos, kuriose mokytojai dalijasi savo patirtimi bei sėkmės istorijomis. Į šią veiklą aktyviai įsitraukia daugelis miesto darželių.
Kalbėdama su pedagogais dažnai girdžiu labai panašius pastebėjimus. Vaikai tampa drąsesni reikšti mintis, labiau pasitiki savimi, lengviau susitaria tarpusavyje, geba ilgiau išlaikyti dėmesį ir aktyviau įsitraukia į veiklas. O svarbiausia – jie ateina į darželį su noru būti, kurti ir veikti.
Tai yra būtent toks ugdymas, kokio norime Vilniuje. Ugdymas, kuriame svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir vaiko emocinė gerovė, kūrybiškumas, empatija bei gebėjimas bendradarbiauti. Kompetencijos, kurių reikės ateities pasaulyje, gimsta ne iš kontrolinių darbų, o iš prasmingų patirčių.
Kartais suaugusieji žodį „žaidimas“ vis dar supranta kaip pertrauką nuo mokymosi. Tačiau stebėdama vaikus matau visai ką kita. Žaidime jie mokosi lyderystės, atsakomybės, kalbos, matematikos pradmenų, konfliktų sprendimo, kritinio mąstymo ir kūrybos. Žaidimas nėra mokymosi priešingybė. Žaidimas yra viena natūraliausių ir veiksmingiausių mokymosi formų.
Tai nėra vienkartinė iniciatyva – Vilniuje nuolat organizuojami pedagogų mokymai, praktiniai susitikimai ir konferencijos, kuriose mokytojai dalijasi savo patirtimi bei sėkmės istorijomis. Į šią veiklą aktyviai įsitraukia daugelis miesto darželių. Vien šiemet projekte dalyvavo 10 įstaigų, 60 mokytojų ir 30 grupių. Tai apie 90 nuotykių ir 600 vaikų. Iš viso per 2019-2026 metus mes skaičiuojame: 52 įstaigos, 265 mokytojai, 2500 vaikų ir 500 žaidimo nuotykių. Ir toliau sieksime, kad mūsų darželiuose būtų kuo daugiau erdvės vaikų vaizduotei, iniciatyvai ir kūrybai. Kad ugdymas būtų ne tik kokybiškas, bet ir džiugus. Kad kiekvienas vaikas galėtų augti aplinkoje, kurioje jo smalsumas yra vertinamas, o fantazija – skatinama. Nes kai vaikai kuria istorijas, jie kuria ne tik išgalvotus pasaulius. Jie kuria save. O mes, suaugusieji, turime padaryti viską, kad tam būtų kuo daugiau galimybių.
