Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Tomas Gulbinas parengė sprendimo projektą, kuriuo siekiama įvesti skaidrius ir griežtus kriterijus, kada savivaldybė galėtų išpirkti privačius žemės sklypus viešajam interesui ginti. Ši iniciatyva taptų teisiniu saugikliu, apsaugančiu bendruomenių erdves ir užkertančiu kelią nepagrįstam biudžeto lėšų naudojimui.
„Šiandien miestas dažnai atsiduria situacijoje, kai standartinės žemės paėmimo procedūros trunka per ilgai arba yra neįmanomos, o gyventojai lieka nežinioje dėl erdvių, kurios faktiškai jau tarnauja kaip jų kiemai ar skverai. Mūsų tikslas – nustatyti aiškias žaidimo taisykles: miestas išpirks žemę tik tada, kai tai būtina bendruomenei, ir tik pagal objektyvius kriterijus, o ne pagal emocijas ar politinį palankumą“, – sako projekto autorius Tomas Gulbinas.
Kriterijai – skaidrūs ir pamatuojami
Šiuo metu Vilniuje nėra vieningo reguliavimo, nustatančio, kokius sklypus savivaldybė gali pirkti neskelbiamų derybų būdu. Naujuoju projektu siūloma leisti išpirkti sklypus, diferencijuojant juos pagal naudojimo būdą.
Sklypams gyvenamosiose zonose, dėl kurių galimo užstatymo gyventojai jaučia didžiausią nerimą, siūlomi du aiškiai pamatuojami kriterijai. Tokius gyvenamajai statybai ir komercijai naudotinus sklypus miestas galėtų išpirkti neskelbiamomis derybomis su savininku, jei daugiau nei pusė sklypo nutolusi nuo esamo namo fasado su langais mažiau nei per vieną to namo aukštį (centre – 0,75 aukščio) ir jei sklypas yra ne didesnis nei 0,15 ha gyvenamojoje zonoje arba 0,10 ha centre.
Saugiklis nuo populistinių išlaidų
Anot T. Gulbino, šios taisyklės ne tik padės sparčiau išsaugoti viešąsias erdves, bet ir apsaugos miesto biudžetą. „Nustatydami konkrečius ploto ir atstumo rėžius, sukuriame apsaugą gyventojams, aiškumą sklypų savininkams ir stabdžius nepagrįstam bei populistiniam biudžeto lėšų naudojimui“, – teigia politikas.
Projektas numato, kad galutinį sprendimą dėl kiekvieno konkretaus sklypo pirkimo priima sostinės taryba balsuodama dėl savivaldybės administracijos pasiūlymo.
Aktualu visam miestui
Tokio reglamentavimo poreikį iliustruoja ir pastarieji įvykiai mieste, pavyzdžiui, situacija prie Boriso Nemcovo skverelio, kur privati nuosavybė faktiškai naudojama kaip vieša erdvė su vaikų žaidimų aikštelėmis. Naujoji tvarka leistų tokias situacijas spręsti sistemiškai ir greitai, užtikrinant, kad vilniečiams svarbios poilsio vietos netaptų uždarais privačiais objektais.
„Vilnius turi augti tvariai, gyventojai turi teisę žinoti, kad jų kaimynystė nepasikeis drastiškai vien dėl istorinių teisinių spragų, o savininkams reikalingas savivaldybės veiksmų prognozuojamumas“, – reziumuoja T. Gulbinas
