Romualdas Bakutis, Laisvės partijos pirmininko pavaduotojas
Nuo 2026 m. valdžia planuoja padidinti mokesčius beveik viskam – visoms jūsų pajamoms, būstui, šildymui, draudimui ir net limonadui. Pažiūrėkime, kiek tai realiai kainuos jums ir jūsų šeimai.
KAS IR KIEK BRANGS?
Mokestis | Kam taikomas | Kiek brangs (per metus) |
GPM (gyventojų pajamų mokestis) | Sumuojamos pajamos iš darbo santykių, individualios veiklos, nuomos, turto perdavimo | Gerai apmokamas specialistas: nuo +500-13000 € (papildomas GPM dėl viršijamų 36 VDU) |
NT (nekilnojamojo turto mokestis) | Antras būstas, mažėja neapmokestinamo turto vertės riba (nuo dabar taikomo 150 tūkst. Eur iki 50 tūkst. Eur asmeniui) | Butas už 300 000 €: nuo 350 € |
Pelno mokestis | Įmonių pelnas | Vidutinė įmonė (pelnas 200 000 €): +2 000 € (nuo 16% → 17%) |
PVM | Komunaliniai mokesčiai, transportas, apgyvendinimas, kultūra, maistas | Bent ~+30–50 € (dėl šildymo, transporto, laisvalaikio pabrangimo) |
Akcizai | Saldieji gėrimai | +5-10 € |
Saugumo įnašas (draudimas) | Ne gyvybės draudimo įmokos | Pvz., būsto draudimas 100 € → brangtų apie +10 € |
Apibendrinant:
- Jaunas, pradedantis dirbti darbuotojas: papildomai praras apie +40–70 €/mėn. dėl netiesioginių kainų augimų.
- Gerai apmokamas specialistas: papildomai sumokės apie +200 €/mėn. dėl didesnių pajamų, NT mokesčių.
- Sėkminga įmonė: papildomi kaštai virš +3000 €/m per metus, plius netiesioginės išlaidos (komunaliniai, atlyginimų spaudimas).
Kainos augs visiems ir netiesioginiu būdu dėl infliacijos – įmonėms didės kaštai (dėl pelno ir pajamų apmokestinimo), jos šiuos kaštus didele dalimi perkels vartotojams. Vidutinis gyventojas dėl kainų kilimo neteks 100–200 €, o 4 asmenų šeima – apie 400–800 €.
Socialdemokratai sako: „mokės tik turtingieji“. Realybėje – mokės visi. O jei esate daugiau uždirbantis specialistas Lietuvoje, valdžia jums siunčia žinutę: „užsidirbi – vadinasi, skolingas“.
Mokesčių sistema turi būti stabili, nuspėjama ir skatinanti dirbti bei investuoti. Vyriausybės siūlomos reformos šių principų neatitinka. Vertinant tarptautinį kontekstą, Lietuva juda priešinga kryptimi nei kitos ekonomiškai pažangios valstybės. Tuo metu, kai Vokietija ir Suomija planuoja pelno bei pajamų mokesčių mažinimą, Lietuva renkasi jų didinimą. Pavyzdžiui, Suomijoje planuojama sumažinti pelno mokesčio tarifą nuo 20 proc. iki 18 proc, o Vokietijoje net 5 proc. punktais – iki 10 proc.
Mokesčių didinimo strategija kelia riziką netekti aukštos kvalifikacijos specialistų ir investuotojų, silpnina šalies konkurencingumą, stabdo ilgalaikį augimą.
Turime siekti tokios mokesčių sistemos, kuri remiasi teisingumu, proporcingumu ir pasitikėjimu žmogumi.