Laisvės partijos pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės mokestinių pasiūlymų paketui

Laisvės partijos pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės mokestinių pasiūlymų paketui

Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomika augo ir tapo atsparesnė. Sukurta daugiau nei 100 tūkst. darbo vietų, valstybės biudžeto pajamos padidėjo 5 mlrd. eurų, o startuolių vertės augimas per pastaruosius penkerius metus buvo sparčiausias Vidurio ir Rytų Europos regione. Lietuva įrodė, kad gali augti be papildomų mokesčių – užtenka palankios verslui aplinkos ir stabilių taisyklių. 

Deja, šiuo metu paruoštas mokesčių reformos paketas yra neproporcingai nutaikytas prieš didžiųjų miestų gyventojus ir viduriniąją klasę. Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifai, dažnas NT mokestinės vertės perskaičiavimas, GPM progresinis apmokestinimas, mokestis draudimo sutartims iš esmės labiausiai kirs besiformuojančiai miestų viduriniajai klasei. Net pačios Finansų ministerijos atliktais skaičiavimais dėl Vyriausybės suplanuotos mokesčių pertvarkos valstybė praras 0,2 proc. BVP, t. y. apie 150 mln. eurų kasmet. Didžioji dalis mokesčių reformos (daugiau nei pusė planuojamų pajamų) – gyventojų pajamų ir pelno mokesčio tarifų didinimas, o tai tarptautinių organizacijų įprastai laikomi žalingiausiais ekonomikos augimui ilgajame laikotarpyje mokesčiais. Kartu su pelno mokesčio didinimu tai neigiamai veiks Lietuvos produktyvumą.

Suprasdami ir visiškai palaikydami būtinybę sustiprinti krašto apsaugą bei jai skirti 5-6 proc. BVP, turime siekti tokios mokestinės sistemos, kuri išnaudotų mūsų turimus pranašumus ir suteiktų dar daugiau galimybių Lietuvos ekonomikai veržliai augti, ypač kuriant aukštos pridėtinės vertės verslus ir darbo vietas. Mokestiniai pasiūlymai turi būti formuojami Lietuvai siekiant tapti konkurencingiausia ekonomika regione. Mokesčių sistemos pakeitimai privalo kurti kuo paprastesnę mokesčių sistemą, motyvuojančią žmones imtis ekonominės veiklos ir kurti vertę, o ne tapti kliūtimi tam ar stumti verslus į šešėlį. 

Atsižvelgiant į tai, teikiame pasiūlymus dėl Vyriausybės suplanuotų mokestinių pakeitimų.

I. Atsisakyti sprendimų, mažinančių valstybės konkurencingumą ir žmonių ekonominį savarankiškumą

1. Dėl gyventojų pajamų ir pelno mokesčių.

Mokesčių sistemos progresyvumas turi būti išlaikytas NPD ribose ir būti palankus gaunantiems mažesnes pajamas, o ne baudžiantis daugiau uždirbančius. Šiuo metu planuojami 32-36 proc. tarifai aukštas pajamas uždirbantiems turės neigiamų pasekmių valstybės konkurencingumo politikai, mažins paskatas investuoti į naujų verslų kūrimą, aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą, aukštos pridėtinės vertės verslų išlaikymą, Lietuvos darbo našumo augimą, ilguoju laikotarpiu – ir visų darbuotojų atlyginimų augimą. 

Tuo tarpu, pelno mokestis jau buvo padidintas praėjusios Vyriausybės būtent verslo bendruomenės iniciatyva, siekiant padidinti gynybos finansavimą iki 4 proc. BVP.

2. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio.

Finansų ministerijos siūlomas naujas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis yra socialiai neteisingas ir žalingas didmiesčių gyventojams. Dėl siūlomo dažnesnio NT mokestinės vertės perskaičiavimo sparčiau augs ir vidurinės klasės būsto apmokestinamoji vertė, ypač Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose, kur rinka aktyvi, o kainų kilimas spartus.

Tuo tarpu regionuose esantys, net ir objektyviai prabangesni būstai vertės augimą patirs lėčiau – taip susidarys paradoksali situacija, kai paprastas daugiabučio butas Vilniuje gali būti apmokestinamas daugiau nei kelių aukštų namas Kazlų Rūdoje. Tai neadekvatu.

Taip pat būtina įvertinti tai, kad didesnė dalis naujo būsto Lietuvoje įsigyjama su paskolomis – tad žmonės faktiškai mokės mokestį už turtą, kuris jiems dar net pilnai nepriklauso. Mokesčių reformos kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į brangsiantį šildymą daugiabučiuose, atsisakant PVM lengvatos centriniam šildymui.

Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuva išsiskiria nuosavo būsto rodikliais – apie 90 proc. šalies gyventojų turi nuosavą būstą (ES vidurkis – apie 70 proc.), o net 60 proc. gyvena daugiabučiuose (ES – 46 proc.). Naujas NT mokesčio modelis skaudžiausiai paliestų ne turtingiausius, bet viduriniosios klasės miestų gyventojus, ypač Vilniuje ir kituose didmiesčiuose, kur būstas ir šildymas taps žymiai brangesni. Siūlomas NT mokesčio pakeitimas nėra nei socialiai teisingas, nei ekonomiškai prasmingas, nei pajėgus sutelkti didesnes lėšas gynybos finansavimui.

3. Dėl mokesčio nuo ne gyvybės draudimo įmokų.

Draudimas neturi tapti prabangos preke – priešingai, valstybei prasminga skatinti savarankišką žmonių atsakingumą ir finansinį pasirengimą ateičiai, jų investicijas į papildomą apsaugą sau ir savo šeimai nuo nelaimių. Įvedus mokestį, sumažėtų ne tik motyvacija naudotis šiais produktais, ypač tarp vidutines ar žemesnes pajamas turinčių žmonių, bet ir analogiškai tai sumažintų darbdavių paskatas mokėti įmokas už darbuotojus (pvz., sveikatos draudimą) ir didintų eiles sveikatos apsaugos įstaigose.

4. Dėl mokesčio saldintiems gėrimams.

Kol kas diskusijos dėl šio mokesčio įvedimo išlieka fragmentiškos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokio mokesčio poveikis visuomenės sveikatai bus ribotas, jei kartu su juo nebus įgyvendinamos kompleksiškos priemonės, keičiančios nutukimą ir nesveiką gyvenseną lemiančią aplinką. Kitų šalių patirtis rodo, kad nors saldinti produktai pabrangsta, jų prieinamumas iš esmės nesumažėja, o pagrindiniai žmonių mitybos įpročiai nepasikeičia, kadangi nutukimas glaudžiau susijęs su asmenų išsilavinimu ir socialine padėtimi, šeimoje įgytais įpročiais.

II. Vykdyti ekonominę politiką, leisiančią Lietuvai tapti konkurencingiausia ekonomika regione

1. 0 proc. pelno mokestis reinvestuojamam pelnui, kad būtume patraukliausi investicijoms Baltijos regione. Reinvestuojamo pelno neapmokestinimas leis verslams paspartinti plėtrą, diegti jų poreikius atitinkančius vadybinius ir technologinius sprendimus. Investicijos į infrastruktūrą, apyvartines lėšas, mokymus, kvalifikacijos kėlimą, naujų procesų diegimą, naujų rinkų paiešką ar įsitvirtinimą jose, eksperimentinių produktų kūrimą turi būti laikomi vertę keliančiais investiciniais projektais. Šis modelis padidintų Lietuvos mokestinės aplinkos konkurencingumą, padėtų pritraukti naujas investicijas ir skatintų vidaus rinkos vartojimą.

2. Skatinant įmonių augimą, būtina taikyti Pasaulio Banko rekomenduotą ribinį pelno mokesčio modelį, kuomet iki nustatytos ribos įmonės mokėtų lengvatinį tarifą, o viršijus ribą tik nuo dalies, kuri ją viršija, būtų mokamas standartinis tarifas. Taip būtų išlaikomi šiuo metu taikomi pelno mokesčio tarifai, tačiau išsprendžiama įmonių telkimosi ties lengvatine riba problema ir panaikinamos paskatos nedeklaruoti dalies pajamų. Nelikus slenksčio, nuo kurio pelno mokestis išauga tris kartus, bus skatinamas laisvesnis įmonių augimas.

3. Realios iniciatyvos, siekiant efektyvaus viešojo sektoriaus, pradedant nuo šių veiksmų:
   • iniciatyvos steigti Regionų ministeriją atsisakymas;
   • pilnas valstybės turto vertinimas jo panaudojimo funkcijų požiūriu;
   • administracinių ir viešųjų paslaugų, kurias teikia valstybė, reikalingumo peržiūra;
   • valstybės tarnybos reformos užbaigimas, institucijų veiklą orientuojant į rezultatą ir vertės kūrimą, o ne į procesą;
   • valstybės teikiamų paslaugų skaitmenizacija ir kokybės gerinimas.

4. Lietuvos valdžios skola yra viena iš mažiausių ES ir yra dvigubai mažesnė už ES vidurkį, todėl, Europos Komisijos „Rearm Europe“ planui suteikus papildomų biudžeto galimybių padidinti savo gynybos išlaidas 1,5 proc. BVP perspektyvą, būtina pasitelkti valstybės skolinimosi instrumentus svarbiausiems krašto apsaugos poreikiams patenkinti.

5. Sveikiname Vyriausybės sprendimą pradedančiam verslui taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifas pirmiems dvejiems veiklos metams. Lietuvoje apie 60 proc. naujai įsikūrusių įmonių išgyvena pirmuosius veiklos metus, o apie 47 proc. – ir antruosius. Per pirmuosius dvejus veiklos metus netenkame pusės naujų verslų, todėl neapmokestindami pelno pirmus dvejus metus padėtume įmonėms greičiau augti bei išsilaikyti rinkoje sunkiausiu laikotarpiu. 

6. Kurti smulkiajam verslui patogius būdus administruoti mokesčius, vystant automatizuotus mokesčių mokėjimo sprendimus dirbantiems su verslo liudijimais, užsiimantiems nuoma, individualia veikla. 

7. Mokestinių lengvatų peržiūra tikslingumo požiūriu ir ekonomikos augimui netrukdantys taršos mokesčiai. Palaikome visuotinės PVM lengvatos šildymui atsisakymą, nes ji neatsižvelgia į gavėjo pajamas ir yra skiriama visiems, net ir nepatiriantiems energetinio skurdo. Tai leistų į biudžetą kasmet sugrąžinti bent 63 mln. eurų. Taip pat siūlome:
   • atsisakyti išimties neapmokestinti tradicinių religinių bendruomenių komercinei veiklai naudojamą NT;
   • peržiūrėti akcizo lengvatą žaliajam dyzelinui, naudojamam žemės ūkyje;
   • įvesti atliekų deginimo mokestį, kuris skatintų žiedinės ekonomikos plėtrą.