TIESIAI ŠVIESIAI: ką reiškia taikos sutartis tarp Energetikos ministerijos ir bendrovės „Veolia“?

Istorija sena ir turinti daug pjūvių, tad primename svarbiausius faktus.

Nuo 2002 metų Vilniaus miesto šilumos ūkį pagal nuomos sutartį valdė prancūzų bendrovės „Veolia“ antrinė įmonė. 2017 metais, t. y. pirmosios mero Remigijaus Šimašiaus kadencijos metu, nuomos sutartis nebuvo pratęsta, nes kilo rimtų įtarimų, kad vilniečiai ženkliai permoka už šildymą, o šilumos valdytojas nevykdo įsipareigojimų, pvz., atnaujinti šilumos trasas. Susigrąžinus šilumos ūkį, pavyko reikšmingai sumažinti šildymo kainas vilniečiams: 2016 m. sausio mėnesį kaina siekė 6,94 ct/kW, o 2017 m. sausio mėnesį – jau tik 4,33 ct/kW (t. y. 37,6 % mažėjimas).

Dėl šios situacijos Vilniaus miestas pateikė ieškinį tarptautiniame arbitražo teisme Stokholme. Nors procesas tęsėsi septynerius metus, Vilnius šią bylą laimėjo, o miestiečiams buvo priteista 83 mln. eurų kompensacijos už padarytą žalą. 2015-2023 metų laikotarpiu buvęs meras Artūras Zuokas, galimai gavęs finansinės naudos iš vilniečiams nenaudingos sutarties su prancūzų įmone, siekė įvairiais būdais sabotuoti arbitražo procesus (pvz., reikšdamas abejones dėl teisinio atstovavimo išlaidų), tačiau principinga mero Remigijaus Šimašiaus, vicemero Vytauto Mitalo ir jų komandos laikysena leido užtikrinti, kad procesas tęstųsi ir vilniečiams būtų grąžinta bent dalis už šilumą permokėtos kainos.

Tačiau prancūzų bendrovė „Veolia“ galimai neskaidriai veikė ne tik Vilniaus mieste. 2020 metais Lietuvos valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, pateikė ieškinį Lietuvos teismams, siekdama įrodyti, kad „Veolia“ ir susijusios įmonės 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų. Bendrovė galimai atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuvos valstybė siekė prisiteisti 240 mln. Eurų siekiančią žalą. Valstybės ieškinys buvo pateiktas ir prieš buvusį Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką.

Būtent dėl šio Lietuvos teismuose nagrinėjimo Lietuvos valstybės ieškinio ir buvo sudarytas Energetikos ministerijos palaimintas taikos susitarimas, po kurio „Veolia“ Lietuvos valstybei sumokės viso labo 35 mln. eurų vietoje reikalautų 240 mln. eurų.

Šiandien buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas yra Seimo narys ir dirba Seimo Antikorupcijos komisijoje, kuriai vadovauja korupcijos skandalų persekiojamas Seimo narys Artūras Skardžius. Šie vyrukai siekia konsoliduoti atstovavimą tarptautiniuose tribunoluose Teisingumo ministerijos rankose, kuriai vadovauja partijos „Nemuno aušra“ deleguotas ministras.

Vyriausybėje svarstomi pakeitimai, kurie galėtų galutinai išsukinėti rankas Lietuvos interesų atstovavimui itin svarbiuose arbitražuose ir apribotų galimybes samdyti aukščiausios kvalifikacijos teisininkus. Jei tokie pakeitimai bus priimti, tai bus labai brangi valstybės išdavystė.

Pamažu ryškėja tarpusavio interesų voratinklis – galimai už politinį palaikymą korupcijos skandaluose skęstančio Premjero Gintauto Palucko Vyriausybei, taikos susitarimais sprendžiami korumpuotų Seimų narių praeities skeletai. Šiame žaidime sėkmingai dalyvauja ir Sauliaus Skvernelio partijos deleguotas Energetikos ministras, uždegęs žalią šviesą taikos susitarimui su prancūzų bendrove „Veolia“.

Korupcijos voratinklis galutinai apraizgė šią Vyriausybę, o „Rubikonas“ iš mūsų visų gavo daugiau nei 200 mln. eurų dovanų.