2024-02-19

V. Mitalas registravo įstatymo pataisą: gyventojai galės savanoriškai remti Lietuvos saugumą

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas registravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisą, kuria būtų sukurta galimybė savanoriškai remti Lietuvos saugumą. Siūloma, kad būtų sukurtas atskiras Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įmokos kodas – taip gyventojai ir įmonės galėtų pasirinkti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką saugumui paremti.

Anot V. Mitalo, tokia galimybė aukoti veiktų prenumeratos principu, ją galėtų pasirinkti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

„Lietuva gali labai daug, kai susitelkia. Per pastaruosius keletą metų išlavinome paramos svarbiems tikslams raumenį. Nuolat aukojame akcijai „Radarom”, o bendrai skyrėme daugiau nei 1,8 proc. nuo BVP Ukrainai.

Tačiau Lietuvos saugumui aukojame nedaug. Gavau skaičius iš Krašto apsaugos ministerijos – 2023 m. savanoriškomis sutartimis aukojom viso labo 6,88 tūkst. siekiančią sumą. Didesnę – 120 tūkst. eurų sumą – krašto apsaugai skyrėm, kaip dalį (iki 1,2 proc.) nuo gyventojų pajamų mokesčio, deklaruojant tai VMI, tačiau jau nuo kitų metų šios lėšos nuo gyventojų pajamų mokesčio dalies galės būti nukreiptos tik nevyriausybinėms organizacijoms.

Turime stiprinti aukojimą Lietuvos saugumui ir kurti naujas formas, todėl siūlome sukurti papildomą, patogią, savanorišką tokio aukojimo galimybę per atskirą VMI įmokos kodą. Aktyviai komunikuojant ir aiškinant to svarbą, užtikrinant atsiskaitymą ir skaidrų pinigų panaudojimą, būtų generuojamos reikšmingos papildomos ir taip reikalingos lėšos valstybės saugumui. Tai paskatins diskusiją apie gynybos visuotinumą – visuomenės, nevyriausybininkų, verslo galimybes prisidėti prie šalies saugumo”, – pabrėžia Seimo Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas.

Pasak Seimo nario, viena iš galimybių – iš taip surinktų lėšų sukurti atskiro saugumo fondą, kurio lėšos galėtų būti naudojamos tiek sustiprinant Lietuvos oro gynybą, tiek nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į saugumą didinančius projektus.

„Turime padėti nevyriausybinėms organizacijoms sustiprinti savo vaidmenį ir kompetencijas Lietuvos saugumo srityje, o jos, savo ruožtu, galės pasiūlyti piliečiams ir verslui konkrečius būdus, kaip prisidėti. Viskas priklausys, kaip seksis su kolegomis susitarti dėl geriausio tų lėšų panaudojimo tikslo ir kaip seksis strateginės komunikacijos ekspertams paruošti lietuvius šiems iššūkiams”, – akcentuoja Seimo vicepirmininkas.

Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad siekiant pagreitinti investicijas į krašto gynybą artimiausiais metais bus reikalingi papildomi 0,7 proc. nuo BVP (400–500 mln. eurų).

„Laisvės partija yra priėmusi rezoliuciją, kurioje nurodyti galimi šių lėšų surinkimo šaltiniai – nebūtinų viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas, skolinimosi instrumentų išnaudojimas, palaipsnis augimui nekenkiančių taršaus kuro rūšių apmokestinimas.

Partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos esame sutarę, kad vienas iš trijų šalies gynybos ramsčių yra privataus ūkio subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai, todėl krašto apsaugos finansavimo rinkimui turime pasitelkti ir savanoriškus instrumentus. Diskusijos dėl naujų saugumui reikalingų mokesčių galėtų vykti tik išnaudojus kitas galimybes ir tik atnaujinant Susitarimą dėl gynybos ir saugumo”, – teigia V. Mitalas.

Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, pagal 2022 m. „Social Impact Alliance” atliktą tyrimą mūsų regione aukojimo kultūra dar vystosi, nors iš viso, apie pusė asmenų  (apie 893 333) yra skyrę lėšų socialinės paskirties organizacijoms. Nuolatinius lėšų pavedimus atlieka 12 proc., o vienkartinius 35 proc. paramos teikėjų. Pagal atliktą tyrimą, nuolatinius lėšų pavedimus sakosi atliekantys 107 200, o vienkartinius – 312 666 asmenys. Vidutiniškai pagal šį tyrimą per metus vienas paramos teikėjas įneša po 75 eurų (bendrai apie 67 mln. eurų).

„Tai reiškia, kad, jei asmenys, kurie atlieka nuolatinius aukojimus, Lietuvos saugumui kas mėnesį nuspręstų paaukoti 10 eurų, o asmenys, kurie atlieka vienkartinius aukojimus, per metus paaukotų 60 eurų (pusė metinės sumos), galėtų būtų surinkta daugiau kaip 31 mln. eurų. Bet žinoma, tai priklausys nuo to, kaip aktyviai bus komunikuojama ir atsiskaitoma už išleistus pinigus”, – teigia V. Mitalas.

Daugiau naujienų ir aktualijų:

Kitos naujienos