Linas Kvedaravičius. Vilniaus m. tarybos narys
Vilniuje stūkso vienas gėdingiausių urbanistinės stagnacijos paminklų – Stoties rajonas.
Nors buvo vilčių, kad Vilnius Connect projektas taps ilgai laukta transformacija, šiandien jau akivaizdu: realybės traukinys nuriedėjo be mūsų. Kas atsitiko ir kas dėl to kaltas?
Vilnius Connect tai projektas žadėjęs sutvarkytą Stoties rajoną, tapsiantį miesto ašimi. „Čia atsiras poilsio ir pramogų miestelis bei žaliosios erdvės. Ši vieta bus atvira bendruomenių veiklai, taigi, jei turi idėjų – dar labiau turi, ko laukti.Taip pat savo vietą čia ras ir verslininkai – daugiafunkciame verslo ir mobilumo centre jų lauks moderniausi biurai mieste ir galimybė juos greitai ir lengvai pasiekti,“- skelbiama projekto internetiniame puslapyje. Tačiau tai atrodo kaip labai tolima fantazija, kuri vis labiau tolsta dėl įvairių grandžių neveiksnumo.
Dar 2022 m. pasirašytas trišalis memorandumas tarp Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos geležinkelių (LTG) ir kitų partnerių turėjo pažadinti „miegančią“ miesto dalį – sutvarkyti stoties aikštę, įrengti modernią autobusų stotį, požeminį parkingą, sujungti Naujininkus su miesto centru. Iš pradžių atrodė viskas klostėsi gerai – laimėtas architektūrinis konkursas, parengtas aiškus įgyvendinimo planas, projektas palaikomas visuomenės. Tačiau ši graži istorija baigėsi kai susidūrė su paprasta biurokratija.
LTG – viena svarbiausių grandžių – dabar slapstosi už biurokratinių pasiteisinimų: „netinkamas metas“, „trūksta finansavimo“, „projektavimo darbai pabrango“. Projektavimo sutartis nepasirašyta, nors dėl jos buvo deramasi metus. Kitaip tariant, kai reikėjo veikti – išgaravo politinė valia ir elementari atsakomybė.
Brėžiniai keičiasi dažniau nei geležinkelių vadovai
Vietoj to, kad stoties aikštė būtų pradėta tvarkyti jau dabar, brėžiniai perbraižomi, sprendimai vilkinami, o LTG valdyba tempia laiką lyg tai būtų nacionalinio saugumo klausimas. Projektavimo darbai brangsta, tiekėjai prašo daugiau, o tuo metu laikas – brangiausias išteklius – švaistomas. Savivaldybė stoties prieigose jau galėjo būti pradėjusi darbus, bet trypčiojama dėl LTG delsos.
Kur dingo lyderystė?
Skaudžiausia tai, kad, atrodo, savivaldybės administracija neturi galios imtis veiksmų savo teritorijoje. Visa infrastruktūra aplink stotį priklauso Vilniaus miesto savivaldybei – ir ji galėtų tvarkyti aikštę jau dabar, atskirdama ją nuo LTG delsiamo „Vilnius Connect“. Kioskus pakeistų vieša erdvė, po ja – požeminis parkingas, kaip ir siūlė Hadid architektų vizija. Autobusų stotis galėtų būti integruota, kaip ir planuota. Bet vietoj sprendimų – biurokratiniai išsisukinėjimai, laukiant ir derinantis prie LTG neveiksnumo.
Ką siūlome?
Miesto administracija turi imtis lyderystės dabar, o ne tada, kai projektas bus galutinai numarintas. Aikštės projektas gali būti atskirtas nuo bendro „Vilnius Connect“ – pradėkime nuo to. Tegul LTG tvarkosi savo sklypuose, o miestas – savo. Raginame stabdyti tuščias derybas ir veikti ten, kur turime.
Laikas parodyti, kad sostinė nėra priklausoma nuo geležinkelio valdybos posėdžių grafiko. Mums reikia modernios stoties, o ne dar vieno pažadų dešimtmečio. Todėl rugpjūčio mėnesį surengsime miesto plėtros ir aplinkos ir paslaugų komitetų bendrą posėdį šiuo klausimu.