2024-12-06
Naujoje Vyriausybės programoje trūksta ne tik liberalizmo, bet ir realių planų.
Liūdna, kad žmogaus teisės ne tik nueina į antrąjį Vyriausybės programos planą, bet, atrodo, šioje Vyriausybėje pasirinktos kaip patyčių objektas. Kaip kitaip vertinti punktą „Kovosime su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu“, kai Remigijus Žemaitaitis ne tik nekeičia savo retorikos, bet ir visa valdančioji „Nemuno aušros” frakcija nedalyvauja balsavime dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo savo lyderiui dėl neapykantos kurstymo. Valdantieji užsibrėžę „stiprinti teisinius mechanizmus, skirtus spręsti smurto artimoje aplinkoje ir smurto dėl lyties problemas”, tačiau neturi drąsos įsipareigoti priimti dokumento, kuris būtent tai ir sprendžia – Stambulo konvencijos.
Atrodo, kad naujos Vyriausybės prioritetai bus didinti mokesčius, negerinant viešųjų paslaugų kokybės, bloginti sąlygas privačiai iniciatyvai tiek švietime, tiek sveikatos apsaugoje. Vyriausybės programoje išskiriami punktai apie privataus sveikatos ir švietimo sektorius glumina – privati iniciatyva vis dar matoma kaip kažkas ydingo, ką reikia pažaboti, o ne pagalba sektoriuose, kuriuose vyrauja didelė apkrova.
Rinkiminėje kampanijoje apie didesnius atlyginimus, pensijas ir išmokas, kitų viešųjų išlaidų didinimą kalbėję socialdemokratai nesiūlo jokių konkrečių priemonių, kaip tai bus įgyvendinta praktikoje. Kalbama apie pajamų progresinį apmokestinimą, tačiau tam, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, mokesčiai turės būti didinami ne tik daugiausiai uždirbantiems, bet ir viduriniajai klasei. Tuo tarpu beveik neužsimenama apie sektorių valdymo ir lėšų perskirstymo efektyvumą.
Keista, kad po neseniai viešai aptartų Lietuvos biurokratijos spragų, norima ją dar labiau didinti – tiek steigiant naujas perteklines pozicijas, tiek kuriant naują Regionų ministeriją, tiek didinant kontrolę ir priežiūrą, tiek apsunkinant reikalavimus viešuosiuose pirkimuose. Panašu, kad kovai su biurokratija bus steigiami nauji biurokratiniai etatai, tad verslui veikti Lietuvoje bus tik sunkiau.
Džiugina tik tai, kad nacionalinis saugumas neatrodo kaip paskutinis prioritetas eilėje. Tam žadama skirti 3,5 % nuo BVP. Gaila, kad 4 % iniciatyva naujajai Vyriausybei neatrodo tokia svarbi, kokia atrodo pilietinei visuomenei ir Laisvės partijai.
Platesnius komentarus skaitykite:
Laisvės partijos Pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius:
https://fb.com/share/p/14TCBFg5Ho/?mibextid=WC7FNe
Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas:
https://fb.com/share/p/12BsxsP7Z4c/?mibextid=WC7FNe
Arūnas Šileris:
Daugiau naujienų ir aktualijų:
