2024-04-30
Nemėgstu dezinformacinių naratyvų, ypač kai jie apie teisę, kuri turėtų būti ir teisingumo simbolis. Klaidingų ir nekritiškai priimamų žinučių matau apie paskutinę KT išvadą, jog Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Štai pagrindinės jų:
1. Cituojami R. Žemaitaičio žodžiai po KT išvados: „KT nė pusės žodžio nepasakė apie neteisėtos komisijos sudarymą, dėl to atsiranda pagrindas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą“. Visi jie yra skirti skleisti melui ir tyčia klaidinti patiklius žmones, tai būtų akivaizdu bet kuriam teisininkui (na, nebent p. R. Žemaitaitis iš tikrųjų visiškai neišmano teisės, nors lyg ir turi teisininko diplomą). Gaila, kad niekas to nesiėmė demaskuoti (atsiprašau, jei ko nepastebėjau).
Pirmoji šio sakinio dalis, kad KT nepasisakė Seimo specialiosios tyrimo komisijos teisėtumo klausimu, yra ypač klaidinanti teisėje nesigaudantį žmogų, nes atrodo, jog metami kaltinimai KT neobjektyvumu mėginant taip abejoti ir visa KT išvada. Dar daugiau, tai yra tiesiog melas, kuris akivaizdus permetus akimis KT išvadą. Paaiškinsiu.
Pirma, apie Seimo specialiąją tyrimo komisiją, kuri tyrė kaltinimų R. Žemaitaičiui pagrįstumą, KT pasisakė atskirame išvados konstatuojamosios dalies V skyriuje (35-40 punktai). Jame aiškiai pasakyta, jog komisija preziumuotina kaip teisėta, kol nėra įrodyta priešingai, procesas joje dar nėra apkaltos procesas (kuris prasideda tik nuo Seimo kreipimosi į KT), ir, kas svarbiausia, procesas joje buvo tinkamas, t. y. suteikiantis galimybes R. Žemaitaičiui gauti visą su procesu komisijoje susijusią informaciją, dalyvauti komisijos posėdžiuose ir būti išklausytam pareiškiant savo poziciją.
Antra, tai yra KT proceso abėcėlė, jog apkaltos bylos yra atskira KT nagrinėjamų bylų kategorija (paklausimo dėl išvados nagrinėjimas), kuri yra skirta tik nustatyti, ar Seimo narys (ar kitas valstybės pareigūnas) sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Nagrinėjant šias bylas nėra sprendžiami teisės aktų, taigi ir Seimo specialiųjų tyrimo komisijų sudarymo, konstitucingumo klausimai. Jiems spręsti yra skirta atskira teisena (bylų kategorija), kurioje nagrinėjami prašymai ištirti teisės aktų konstitucingumą.
Kitaip tariant, pagal Konstituciją ir įstatymus KT paprasčiausiai neturi jokių įgaliojimų apkaltos byloje spręsti dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos teisėtumo. Ir tai KT labai aiškiai savo išvadoje pasakė. Jeigu R. Žemaitaitis iš tikrųjų būtų norėjęs ginčyti komisijos teisėtumą, tam turėjo inicijuoti atskirą procesą dėl Seimo nutarimo, kuriuo komisija sudaryta, konstitucingumo (visos galimybės būnant Seimo nariu tam yra). Tačiau akivaizdu, kad nenorėjo, o sąmoningai pasirinko tokią gynybos taktiką.
Trečia, kaip pastebėjo KT, kol Seimo specialiosios tyrimo komisijos sudarymas nenuginčytas (ginčijant atitinkamą Seimo nutarimą), tol ji laikoma teisėta. Visi teisininkai žino teisės aktų konstitucingumo prezumpciją, pagal kurią teisės aktas laikomas atitinkančiu Konstituciją, kol KT nenustatė priešingai. Tad visos R. Žemaitaičio abejonės komisijos teisėtumu tėra niekinės alternatyvaus pasaulio sapalionės. Teisybės dėlei, tokiomis užsiima ir dabartinis prezidentas, kai leidžia sau abejoti jam nepalankias išvadas priėmusios kitos Seimo specialiosios tyrimo komisijos teisėtumu ir tuo motyvuoja atsisakymą bendrauti su ja nevykdydamas įstatymo reikalavimų.
Ketvirta, koncentravimasis į Seimo specialiosios tyrimo komisijos teisėtumo klausimą yra mėginimas pabėgti nuo esmės, kitaip tariant, pakeisti turinį vienu formaliu proceso aspektu. Ne komisija sprendžia esmę – ar Seimo narys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Seimo komisija tik formuluoja kaltinimus. O jų pagrįstumą tiria ir priesaikos sulaužymo bei šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo faktą nustato KT. Kuriam priekaištų šiuo požiūriu R. Žemaitaitis neturi, ir iš tikrųjų nėra pagrindo abejoti proceso KT teisingumu bei jo išvados pagrįstumu.
2. Vadinasi, kitaip nei tvirtina R. Žemaitaitis, KT išvada neduoda jokio pagrindo laukti jam sėkmės EŽTT. Tokiais argumentais neįrodysi, jog apkaltos procesas buvo neteisingas, nebuvo užtikrintos R. Žemaitaičio teisės. Juo labiau tikrai neįrodysi, jog buvo pažeista jo saviraiškos laisvė, nes EŽTT labai principingai vertina antisemitinius pareiškimus kaip nesuderinamus su Europos žmogaus teisių konvencijos ginamomis vertybėmis.
3. Visi įsivaizduoja, kad R. Žemaitaitis pripažintas priesaikos laužytoju ir Konstitucijos pažeidėju dėl antisemitinių pareiškimų. Formaliai nebūtinai taip. Nepaisant to, kad KT išvada iš esmės teisinga, nesublizgėjo ir pats KT, kuris, atrodo, skirtingai nuo EŽTT, bėga nuo antisemitizmo įvardijimo. Pats pabijojo įvardinti šį reiškinį, nors tiek Seimo specialioji tyrimo komisija, tiek byloje dalyvavę ekspertai aiškiai kvalifikavo R. Žemaitaičio pasisakymus kaip antisemitinius.
KT gi apsiribojo labai neutralaus pobūdžio išvada, kad „Seimo narys R. Žemaitaitis, skleisdamas niekinamo, išjuokiamo, taigi žmogaus orumą žeminančio turinio informaciją, kuria demonstravo neapykantą asmenims dėl jų tautybės, nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, konstitucinio Seimo nario statuso kylančios Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus, paisyti Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo žeminti žmogaus orumą, nesilaikė iš Konstitucijos 25 straipsnio 3, 4 dalių kylančio reikalavimo nepakenkti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje ar kitose Konstitucijos nuostatose įtvirtintoms vertybėms, nesinaudoti informacijos laisve taip, kaip tai draudžiama daryti pagal Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, taip pat paisyti iš Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo kylančio draudimo diskriminuoti asmenis dėl jų tautybės“.
Esmės, kad čia ne šiaip sau neapykanta ir diskriminacija bei žmogaus orumo žeminimas, o ypač sunki tokios neapykantos forma – antisemitizmas, KT išvadoje konstatuota nėra. Kaip nieko specifinio apie antisemitizmą nėra ir KT formuluojamoje oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje.
Atsižvelgiant į istorinį ir kultūrinį kontekstą, tarptautinės organizacijos ir pavienės valstybės deda ypatingas pastangas kovoti su antisemitizmu kaip ypatinga neapykantos būtent prieš žydus forma. Mūsų KT nepasirodė einantis koja kojon su tokiomis tendencijomis. Gal net atvirkščiai, dėl politinių ar subjektyvių, platesnį konktekstą neleidžiančių suvokti priežasčių pabijojo tiksliai įvardinti reiškinį tikruoju vardu. Formalizmą mėgstantis R. Žemaitaitis gali net pradėti tvirtinti, jog nebuvo pripažintas skleidžiantis būtent antisemitinius naratyvus.
Mėginu sau įsivaizduoti, kaip būtų atrodžiusi KT išvada dėl Kęstučio Pūko veiksmų aiškiai neįvardinant jų kaip seksualinio priekabiavimo, o pasiliekant tik ties abstraktesnio pobūdžio žmogaus orumo žeminimu ir diskriminacija dėl lyties. Teismo susilaikymas principingai įvardinti šiurkščiausius žmogaus teisių ir Konstitucijos pažeidimus neprisideda prie jų bendrosios prevencijos. Ką gi, lauksime ir bendrosios kompetencijos teismo žodžio baudžiamojoje byloje.
Apibendrinant turime melagį Prezidento rinkimuose. Deja, ne vieną tokį… Šis dabar yra oficialiai pripažintas sulaužiusiu priesaiką Lietuvos valstybei ir šiurkščiai pažeidusiu Konstituciją. Problema ta, kad mūsų Konstitucijos kūrėjai nepasitikėjo būsimuoju KT ir neleido jam pačiam atimti Seimo nario mandato už priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, palikdami paskutinį žodį Seimui. Tad panašu, kad realios konstitucinės atsakomybės bus išvengta.
Daugiau naujienų ir aktualijų:
